captcha

Jūsų klausimas priimtas

NASA erdvėlaivis „Dawn“ šįmet žmoniją supažindins su Cereros pasauliu

NASA „Dawn“ misija artėja prie mistiško iki šiol nepažinto Asteroidų žiedo pasaulio. Padėti įminti šias paslaptis turėtų nykštukinė planeta Cerera, kuri taip pavadinta Romėnų derlingumo deivės vardu. Iki šiol šis objektas buvo matytas tik akies krašteliu teleskopu „Hubble“, taigi mokslininkus intriguoja, ką sužinosime, kai „Dawn“ pasieks savo tikslą.
Cerera, NASA/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Cerera, NASA/Sipa USA/Scanpix nuotr.

NASA „Dawn“ misija artėja prie mistiško iki šiol nepažinto Asteroidų žiedo pasaulio. Padėti įminti šias paslaptis turėtų nykštukinė planeta Cerera, kuri taip pavadinta Romėnų derlingumo deivės vardu. Iki šiol šis objektas buvo matytas tik akies krašteliu teleskopu „Hubble“, taigi mokslininkus intriguoja, ką sužinosime, kai „Dawn“ pasieks savo tikslą.

„Kiekvienas, kas kada nors yra žiūrėjęs į naktinį dangų, turėtų būti juo sužavėtas“, – džiaugsmo neslėpė NASA vyriausiasis inžinierius ir Reaktyvinių variklių laboratorijos vadovas Marcas Raymanas.

„Dawn“ nykštukinę planetą Cererą turėtų pasiekti šių metų kovo šeštąją, rašo astrowatch.net. Tuomet erdvėlaivis pasieks nykštukinės planetos orbitą ir 13, 5 tūkst. km atstumu pradės jos charakterizavimą. Vėliau planeta bus stebima iš orbitos taško už 4,4 tūkst. km, dar vėliau – 1, 47 tūkst. kilometrų.

Kad nukeliautų iš vieno orbitos taško į kitą, „Dawn“ naudos nepaprastas jonų varomosios jėgos sistemas, kurios leis suktis vis arčiau ir arčiau Cereros.

Tai bus jau nebe pirmas kartas, kai „Dawn“ pasieks dangaus kūną. 2011 m. erdvėlaivis pasiekė asteroido Vestos orbitą ir išbuvo vienerius metus trukusioje operacijoje. Taigi „Dawn“ bus pirmoji kosminė misija, kuri suksis aplink du skirtingus dangaus kūnus.

„Cereroje atliksime tokius pat matavimus, kaip ir Vestoje, ir sukursime tokius pat produktus, įskaitant ir geologinius žemėlapius“, – sako M. Raymanas.

Vesta ir Cerera mokslininkams svarbios todėl, kad jos yra Saulės sistemos formavimosi liekanos. Tikėtina, kad abiejuose objektuose yra pirmapradžiai su gyvybe susiję blokai. Mokslininkai mano, kad po Cereros paviršiumi gali slypėti ištisas vandenynas. Jos paviršius greičiausiai sudarytas iš ledo ir įvairių vandeningų medžiagų, tokių kaip karbonatai ir molis.

„Tai yra jaudinanti galimybė tirti egzotišką svetimą ledo ir akmens pasaulį. Tikimės sužinoti, kaip didelis kiekis vandens – didžioji dalis jo greičiausiai bus sušalę, tačiau dalis gali būti ir skystu pavidalu, – keičia šią nykštukinę planetą, – kalbėjo M. Raymanas. – Labiausiai jaudinanti šio ambicingo nuotykio dalis yra ta, kad mes negalime numanyti, kokius atradimus padarysime. Tai yra tyrimų misija. Cerera yra pirmoji atrasta nykštukinė planeta ir didžiausias kūnas tarp Saulės ir Plutono, kurio erdvėlaivis dar neaplankė.“

„Dawn“ taip pat užfiksuos taip laukiamas aukštos kokybės Cereros nuotraukas. Jos bus maždaug 800 kartų geresnės kokybės už tas, kurias esame gavę „Hubble“ teleskopu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...