captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pažanga, kuri pakeis pasaulį 2015 metais

Technologijos ir inovacijos kardinaliai pakeitė mūsų gyvenimus. Šiandien jau galime grįždami namo nustatyti temperatūrą kambariuose, gyvai pasikalbėti su mums nesuprantama kalba šnekančiu žmogumi kitame pasaulio pusrutulyje, liepti robotui išsiurbti grindis, o įsijungę TV žiūrėti ne tai, ką rodo, bet tai, ką norime. Ir tai – tik pradžia. Ko laukti ateinančiais metais?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Technologijos ir inovacijos kardinaliai pakeitė mūsų gyvenimus. Šiandien jau galime grįždami namo nustatyti temperatūrą kambariuose, gyvai pasikalbėti su mums nesuprantama kalba šnekančiu žmogumi kitame pasaulio pusrutulyje, liepti robotui išsiurbti grindis, o įsijungę TV žiūrėti ne tai, ką rodo, bet tai, ką norime. Ir tai – tik pradžia. Ko laukti ateinančiais metais?

1. Didžiųjų duomenų įdarbinimas

Didieji duomenys (angl. Big data), debesų kompiuterija ir superkompiuteriai ne vienam technologijomis besidominčiam žmogui sapnuojasi naktimis. Ir net jei jums taip dar nėra nutikę, šių tendencijų ignoravimas būtų didelė klaida.

Dar prieš ketverius metus „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas teigė, kad per dvi dienas visame pasaulyje sukuriama 5 eksabaitai (t.y. milijardai gigabaitų) duomenų. Dabar šis skaičius – dukart didesnis.

Žmonės ne tik kuria, bet ir itin aktyviai naudoja duomenis, pradedant interneto svetainėmis, baigiant mobiliosiomis programėlėmis, išmaniosiomis apyrankėmis ar laikrodžiais.

Kitąmet tokios kompanijos, kaip „Intel“ ir IBM, milžiniškų duomenų masyvus pavers įrankiais, kurie padės verslininkams priimti sprendimus. Pavyzdžiui, IBM išplės superkompiuterio „Watson“ galimybes ir pasiūlys jį visoms verslo šakoms, kurioms aktualūs duomenys bei jų apdorojimas. Šįmet „Watson“ kūrė receptus, atsižvelgdamas į žmonių skonį ir pasinaudodamas profesionalių virtuvės šefų idėjomis. Tik pagalvokite, kokių įžvalgų jis galėtų pateikti išanalizavęs „Twitter“ žinučių srautą ar medicinos tyrimų duomenis.

„Intel“ tobulina techninę įrangą ir kuria platformas, kurios leis didelių duomenų analize užsiimti pačioms kompanijoms. Joms nebereikės pasikliauti tik bendra nuovoka, rinkos tendencijomis ir intuicija – kitąmet naujus produktus ir paslaugas lems konkretūs skaičiai.

2. Dirbtinis intelektas

Šįmet kompiuterinė programa „Eugene Groostman“ pirmą kartą įveikė Turingo testą – t. y. jai pavyko įtikinti teisėjus, kad šie bendrauja su 13 metų berniuku iš Ukrainos, o ne kompiuteriu. Kompiuterijos pionierius Alanas Turingas sakė, kad kompiuterį galima būtų laikyti mąstančiu, jeigu jis įveiktų testą, per 5 minučių bendravimą tekstu įtikindamas 30 procentų jį klausinėjančių žmonių, kad jie kalba su gyvu žmogumi. Šis testas laikomas dirbtinio intelekto vystymosi riboženkliu.

Žinoma, kelių ar keliolikos žmonių apmulkinimas anaiptol nereiškia, kad kompiuteriai jau moka mąstyti. Būtent to siekia technologijų inovatoriai.

Techninė ir programinė įranga, kuri sugeba mokytis ir mąstyti, panašiai kaip žmonės, jau kitąmet gali žengti pirmuosius žingsnius. Panašių iniciatyvų yra net kelios, o vienu perspektyviausių įvardijamas „Google“ projektas „DeepMind“. Jo pagrindinis tikslas – techniškai atkurti ar bent pamėgdžioti žmogaus smegenų veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kokių rezultatų pavyks pasiekti, greitu metu galime sulaukti įdomių pokyčių „Google“ paslaugose, o ateityje – ir didesniu mastu. Svarbiausia, kad šių technologijų kūrėjai neužmirštų fiziko Stepheno Hawkingo įspėjimo: „Pilno dirbtinio intelekto išvystymas gali sunaikinti žmoniją.“

3. Robotai

Mokslinės fantastikos filmuose matomų ir knygose aprašomų mąstančių robotų-humanoidų kitąmet vargu ar sulauksime. Ką ten kitąmet – gal net po dešimtmečio apie juos galėsime tik pasvajoti. Bet tai nereiškia, kad 2015-aisiais šioje srityje nieko įdomaus neįvyks. Tobulėjimui ribų nėra.

Robotai jau dabar atlieka dalį mechaninių darbų gamyklose, tačiau jie kol kas tik padeda žmonėms, o ne dirba kartu su jais – tikimasi, kad ateinančiais metais šis iššūkis bus įgyvendintas. Prie to itin smarkiai prisideda mokslininkai, siekiantys išmokyti robotus judėti ir orientuotis aplinkoje taip pat gerai, kaip žmonės.

Naujovių laukiama ir buitinių robotų srityje. Jau 2015 metais vartotojų namus turėtų pasiekti pirmieji asmeniniai robotai, tokie kaip „Jibo“ ir „Pepper“, kurie taps savotiškais pagalbininkais.

4. Nanotechnologijos

Šioje srityje pastaraisiais metais jau matėme ne vieną proveržį, o ateitis žada dar daugiau: pradedant medicina (vėžio gydymas molekuliniu lygiu), baigiant naujomis medžiagomis, apsaugančiomis įrenginius nuo drėgmės, bakterijų ar žmogaus prisilietimo. Ką būtent turėsime 2015-aisiais, prognozuoti sunku, bet galime pažadėti – nanotechnologijų naujovių netrūks.

Kitąmet Pietų Korėjoje net vyks konferencija, skirta būtent išmaniosioms medžiagoms.

5. Tobulesnės baterijos

Daugeliui vartotojų vienas labiausiai erzinančių dalykų elektronikoje – ribotas baterijos veikimo laikas. Ir nors nauji procesoriai naudoja itin mažai energijos, esmės tai nekeičia: baterijų talpa yra ribota ir jos visada mažai.

Ličio jonų baterijos ne tik užima daug vietos, bet ir yra sunkios bei brangios. Todėl daugybė mokslininkų visame pasaulyje ieško naujų medžiagų ir energijos laikymo priemonių, kurios būtų pigesnės, mažesnės ir patikimesnės už ličio baterijas. Tikimasi, kad jau ateinančiais metais jų darbo vaisiai bus pritaikyti vartotojų rinkai.

Tiesa, tai nereiškia, kad jau po metų parduotuvėse atsiras telefonai su naujos rūšies baterijomis, bet bent atsarginių ir įkraunamų elementų pirmieji prototipai neturėtų ilgai užtrukti.

O kad laukti neįgristų, telefonų ir kitų kasdienio naudojimo prietaisų gamintojai skuba pritaikyti belaidžio įkrovimo technologijas. Tiesą sakant, nemažai įrenginių jau galima įkrauti belaidžiu būdu, o didesnė problema yra tokių įkrovimo stotelių stygius viešosiose vietose. Galbūt kitąmet situacija pasikeis ir nebereikės visur su savimi nešiotis „microUSB“ laido?

6. Lankstūs ekranai

Šįmet vartotojams pagaliau pasiūlyti pirmieji telefonai ir televizoriai lenktu ekranu, ši technologija pritaikyta ir išmaniojoje apyrankėje „Samsung Gear Fit“. Tačiau į popieriaus plonumo lanksčius ekranus vis dar galima pasidairyti tik technologijų parodose.

Vis dėlto tikimasi, kad 2015 metais ši siena bus pramušta. Mes labiausiai laukiame suvyniojamų telefonų ir planšetinių kompiuterių, bet gamintojų vaizduotė gali būti dar didesnė.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...