captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip sekasi elektromobiliams Lietuvoje ir pasaulyje

Vidutiniam elektromobiliui nuvažiuoti 100 km prireikia 15–17 kwh energijos, kuri kainuoja 7–9 Lt. Tai reiškia, kad nuvažiuoti 2000 km kainuotų ne daugiau 200 Lt. Energiją teikiantys elektromobilių akumuliatoriai tarnauja 4 ir daugiau metų. Juos naudojant galima nuvažiuoti 400 tūkst. km. Negalime likti abejingi naujų transporto technologijų proveržiui.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vidutiniam elektromobiliui nuvažiuoti 100 km prireikia 15–17 kwh energijos, kuri kainuoja 7–9 Lt. Tai reiškia, kad nuvažiuoti 2000 km kainuotų ne daugiau 200 Lt. Energiją teikiantys elektromobilių akumuliatoriai tarnauja 4 ir daugiau metų. Juos naudojant galima nuvažiuoti 400 tūkst. km. Negalime likti abejingi naujų transporto technologijų proveržiui.

Pastaraisiais metais elektromobilių populiarumas pradėjo augti. Jie tampa vis konkurencingesni rinkoje lyginant su senais, tradicinį iškastinį kurą naudojančiais automobiliais. Elektromobilio konstrukcija palyginti labai paprasta. Joje išvengta daugelio mechaninių grandžių, be kurių negali apsieiti automobilis.
Tai greičių dėžė, transmisijos mechanizmas ir kt. Vidaus degimo variklis automobilyje kelia vibracijas, kurios veikia visą konstrukciją, kelia triukšmą.

Naujausio modelio baterijos gamtą tausojantiems elektromobiliams leidžia nuvažiuoti iki 400 km, o laboratorijos sąlygomis mokslininkai jau yra išbandę baterijas, kurios, sverdamos tiek, kiek pilnas benzino bakas, nuvažiuoja tokį pat atstumą vienu įkrovimu, kokį nuvažiuotumėte pilnu benzino baku.

Elektromobiliai yra aplinkai draugiška transporto priemonė. Vidutinio Lietuvoje eksploatuojamo automobilio tarša Lietuvoje – apie 200 g CO2/km, o elektromobiliai eksploatavimo vietoje visiškai neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir įvertinus elektros energijos gamybos metu sukuriamą taršą, Lietuvoje eksploatuojamas elektromobilis į aplinką išskiria tris kartus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 60 g CO2/km, be to, remiantis ekspertų pateikiamais duomenimis, elektra varomų automobilių technologijos yra efektyvesnės, energijos nuostoliai ženkliai mažesni. Lietuvoje plėtojant saulės, vėjo, atominę energetiką, dujų emisijos būtų dar mažesnės – pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur atominė energetika itin išplėtota, emisija yra vos 14 g CO2/km.

Trumpa elektromobilių atsiradimo, klestėjimo ir vartojimo sąstingio apžvalga

Žinome, kad elektromobilis atsirado anksčiau negu vidaus degimo variklis ir juo varomas automobilis. T. Davenportas 1834 m. išrado baterijomis varomą elekromobilį. Tuo metu baterijos buvo neperkraunamos. 1859 m. G. Plante išrado pirmąją perkraunamą bateriją. Ji buvo sukurta švino rūgštiniu pagrindu. Šios baterijos (pirmojo akumuliatoriaus) atsiradimas turėjo įtakos elektromobilių kūrimui.

Vidaus degimo variklį 1876 sukūrė vokietis N.Otas. 1885 K. Bencas ir 1886 G. Daimleris pirmieji pagamino benzininiu varikliu varomą automobilį. Kartu su elektromobiliais pradėti gamint ir automobiliai su vidaus degimo varikliais.

1890 pabaigoje elektromobiliai buvo populiaresni už įprastinius automobilius santykiu 10:1. Elektriniai automobiliai dominavo keliuose ir automobilių salonuose. Kai kurios automobilių bendrovės, kaip antai Oldsmobile ir Studebaker, savo veiklą pradėjo kaip sėkmingos elektromobilių kompanijos, kurios tik kiek vėliau savo parkus papildė ir automobiliais su vidaus degimo varikliais.

1900 m. JAV buvo pagaminama: 33% garais varomų transporto priemonių, 33% elektromobilių ir 33% automobilių su vidaus degimo varikliais. 1910 Niujorke kaip taksi dirbo 70 000 elektromobilių.

1910 m. prasideda masinė automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba, įgalinta automatizuotos gamybos linijos. Pasekmės – sumažėjusi automobilio kaina. Viena iš pagrindinių priežasčių (be politinių ir ekonominių išskaičiavimų), prisidėjusių prie elektromobilių gamybos mažėjimo pirmiausiai buvo infrastruktūra
reikalinga elektromobiliams, kuri pasibaigdavo miestų ribose. Todėl šie automobiliai, nuo pat jų pagaminimo, buvo skirti tik kelionėms mieste. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje elektromobilių gamyba buvo sustabdyta, o jie patys tapo nišinėmis transporto priemonėmis, daugiausiai naudojamos kaip taksi, sunkvežimiai, prekes išvežiojantys autobusiukai ir krovininiai automobiliai.

1960 pabaigoje – 1970 pradžioje susirūpinimas oro tarša ir OPEC‘o naftos embargas paskatino elektromobilių atgimimą. 1990 m. keli pagrindiniai automobilių gamintojai atnaujino elektromobilių gamybą.

1990 m. paaiškėjo, kad Kalifornijos valstija viena iš labiausia užterštų JAV regionų. Čia buvo išleistas taip vadinamas Nulinės emisijos transporto priemonių mandatas (Zero emission vehicle, ZEV), kuriame nurodoma, kad iki 1998 2%, o iki 2003 10% visų automobilių turi būti elektromobiliai.

2003 m. ZEV mandatas susilpnintas. Toyota sustabdo RAV4-EV, Honda EV-Plus, General Motors EV-1 elektromobilių gamybą.

Pastaraisiais metais elektromobiliais vėl susidomėta

Paskutiniais metais, augant naftos kainoms, elektromobilius serijiniu būdu pradėjo gaminti Nissan, BMW, Mitsubishi, Chevrolet ir kt. b-vės. Labiausia žinomi elektromobiliai:Nissan Leaf, Mitsubishi iMiev, Renault Zoe, Tesla model S, BMW i3,VW e-Golf, Opel Ampera. Pažymėtini šie elektromobiliai: Mitsubishi MiEV, kurio galia 67AJ, maksimalus greitis 130 km/h; Focus Electric, kurio galia 135AJ, maksimalus greitis136 km/h; Opel Ampera, kurio maksimalus greitis 190 km/h; Nissan Leaf, kurio galia 109 AJ, maksimalus greitis 165 km/h ir kt.

Pardavimo lyderiu 2011 m. buvo Mitsubishi MiEV, Japonijoje ir Europoje pardavusi

15000 ir Nissan LEAF t.p. pardavųsi 15000 elektroautomobilių. 2011 pradėta pardavinėti pirmuosius elektromobilius Rusijoje. Tai buvo – Mitsubishi i-MiEV, kuriuos amerikiečiai protegavo kaip ekonomiškiausius.

Akumuliatoriai praktiškai naudojami visuose serijiniuose elektromobiliuose pastaruoju metu įkraunami per 15–20 min.

Pagal bendrovės Price Waterhouse Coopers prognozes 2015 pasaulinė elektromobilių gamyba turėtų pasiekti 500 tūkst. per metus. Elektromobilių gamyba ir atitinkamos infrastruktūros organizavimu rūpinamasi Japonijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje, Prancūzijoje. Vokietija dar 2011 m. patvirtino elektromobilių gamybos programą, kurios tikslas pasiekti, kad 2020 m. šalyje būtų 1 milijonas elektromobilių. Programai įgyvendinti skiriamos biudžeto lėšos.

Elektromobilumas – viena strateginių Estijos krypčių. Šalis pardavusi 10 milijonų taršos leidimų, subsidijavo elektromobilių pardavimą. Taip pat įsigijo greitojo akumuliatorių įkrovimo prietaisų, o 507 elektromobilius Mitsubishi i-Miev skyrė socialinėms reikmėms. Pagal Europos Sąjungos direktyvas 2050 miestuose neturi likti iškastiniu kuru varomų priemonių.
Kas rūpinasi elektromobiliais Lietuvoje ?

Elektromobilių plėtra Lietuvoje kol kas vykdoma chaotiškai, gamintojai palyginus nedaug jų teikia pardavimui, nes nejaučia gyventojų susidomėjimo, silpnai vystoma infrastruktūra, nors LESTO deda pastangas sutelkti suinteresuotų įmonių, valstybinių institucijų grupes, siekdama inicijuoti elektromobilių infrastruktūros plėtrą.

2010 m. sukurta Lietuvos elektromobilių asociacija (sutrumpintas pavadinimas LEA). Šios organizacijos tikslas – suburti fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su elektromobilių gamyba bei prekyba, taip pat elektrinių automobilių infrastruktūros darbuotojus ir tiekėjus, koordinuoti jų veiksmus, skatinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

Turime LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kurioje numatyti elektromobilių baterijų įkrovimo punktų tinklo bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai. Taip pat numatytas projektų, susijusių su elektromobilių platesniu panaudojimu, šių transporto priemonių eksploatavimui bei reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas.

Dar 2011 m. LR Seime vyko konferencija dėl elektromobilių įsigijimo, gamybos ar perdirbimo iš tradicinių automobilių, jų infrastruktūros kūrimo skatinimo Lietuvoje ir susijusių įstatymų iniciatyvų. Konferencijoje apžvelgta situacija elektromobilių srityje ir numatytos gairės bei būtinos įstatymų iniciatyvos, kas jas turėtų rengti, kad elektromobilių plitimui ir infrastruktūrai būtų sukurtos iš tiesų palankios sąlygos.

Galima būtų surasti daugiau galimybių paremti elektromobilių plėtrą Lietuvoje, pvz., pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo kelių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridams pasinaudojant „žaliojo“ investavimo schema, leidimas važiuoti A juosta – galėtų padrąsinti pirmuosius elektromobilių pirkėjus.

Manoma, kad sudarius palankias sąlygas elektromobilių infrastruktūros plėtrai, 2025 apie 10% automobilių Lietuvoje galėtų būti varomi elektra. Tą lems ne tik elektromobilio kaina, kuri, prognozuojama, kad dėl tobulėjančių baterijų technologijų iki 2025 m. sumažės apie 30% ir pigesnė eksploatacija.

Elektromobilių išpopuliarėjimas Lietuvai galėtų atverti patrauklias verslo, energetikos, aplinkosaugos galimybes, todėl kaip tik šiuo metu reikia valstybiniu mastu sudaryti sąlygas atitinkamiems pokyčiams ir įstatymų srityje.

Akumuliatorių įkrovimo ir kitus sprendimus siūlo bendrovės Elinta ir Elektromobiliai

Elektromobilio įkrovimo būdą galite pasirinkti. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo išvystos elektromobilių aptarnavimo infrastruktūros. Daugėja viešųjų įkrovimo vietų, suteikiančių galimybę įkrauti jūsų elektromobilį mieste, pvz., darbo metu.

Nuo 2011 m. bendrovė Elinta, (Electric Vehicles padalinys Lietuvoje) gamina traukos sistemas bei įkrovimo stoteles elektromobiliams. Taip pat prekiauja LiFePo4 akumuliatoriais, valdymo sistemomis bei perdaro automobilius į elektromobilius ir atlieka elektromobilių servisą. Bendrovė Elektromobiliai prekiauja bendrovės Elinta gaminamomis įkrovimo stotelėmis. Bendrovė Elektromobiliai taip pat vykdo tradicinių automobilių perdarymus į elektromobilius. Tam tikslui atliekamas vidaus degimo variklio ir jo sistemų išmontavimas bei elektrinės sistemos sumontavimas jo vietoje.

Dažniausiai naudojami šie įkrovimo būdai: Mode 2 – elektromobilis prijungiamas per buitinį elektros lizdą, esantį Jūsų namuose ar kitoje vietoje. Naudojamas įkrovimo kabelis su standartinėmis apsaugos priemonėmis. Toks elektromobilio įkrovimas užtrunka 7–8 valandas ir vadinamas „lėtuoju“ ir labiau naudojamas įkrovimams namuose, kai nėra skubu, pvz., nakties metu.

Mode 3 – elektromobilis jungiamas prie specialios įkrovimo stotelės per tam skirtą jungtį. Įkrovimo metu veikia priežiūros ir apsaugos sistemos, išnaudojami didesni pajėgumai. Šiuo režimu elektromobilį įkrausite per 3–4 valandas.

Mode 4 – greitojo įkrovimo režimas, galintis įkrauti elektromobilį per 15–20 minučių. Toks rezultatas pasiekiamas specialioje įkrovimo stotelėje, naudojant nuolatinę aukštos įtampos srovę.

Paminėtina, kad planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles automagistralėje Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Pirmąją iš jų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva, dar šiais metais Vievyje.

Inovatyvių technologijų rezultatas – sportinių elektromobilių rekordai

2010 m. rugpjūčio 24 d. elektromobilis Venturi Jamais Contente (su ličio joniniais akumuliatoriais) druskos ežere Jutos valstijoje pasiekė 495 km/h greičio rekordą 1 km distancijoje. Pažymėtina, kad elektromobilis distancijoje išvystė maksimalų greitį – 515 km/h.

2010 m. spalio 27 d. elektromobilis lekker Mobil, perdarytas iš Audi A2, su vienu akumuliatoriaus pakrovimu nuvažiavo iš Miuncheno į Berlyną, 605 km atstumą, bendrojo naudojimo keliu. Elektromobilis naudojo bendrovės lekker Energy ličio polimerinį Kolibri 115 kwh talpos akumuliatorių. Vidutinis važiavimo greitis – 90 km/h, maksimalus greitis atskiruose kelio ruožuose – 130 km/h. 2013 Nissan bendrovės automobilis ZEOD RC ir britų bendrovės Drayson Racing Technologies elektromobilis B12/69EV pasiekė greičio rekordus – 300 km/h ir 330 km/h.

Gal būt didesniais greičiais elektromobiliai greičiau pasieks pripažinimą?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...