captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Paršonis: mano lentynose nebeliko knygų

Inovacijos. Tai žodis, be kurio negali apsieiti nė vienas ekonomistas, politikas, o visų labiausiai – nė vienas šiuolaikinis verslininkas. Viešoji erdvė tiesiog persunkta kalbų apie naujoves, dažniausiai – apie informacinių technologijų. Kalbantieji dažnai pamiršta, kad lotyniškas žodis inovacija pirmiausia reiškia ne naujumą, bet atnaujinimą.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Inovacijos. Tai žodis, be kurio negali apsieiti nė vienas ekonomistas, politikas, o visų labiausiai – nė vienas šiuolaikinis verslininkas. Viešoji erdvė tiesiog persunkta kalbų apie naujoves, dažniausiai – apie informacinių technologijų. Kalbantieji dažnai pamiršta, kad lotyniškas žodis inovacija pirmiausia reiškia ne naujumą, bet atnaujinimą.

Būtent šią reikšmę reikėtų vertinti diskutuojant apie verslo pokyčius intensyviomis pasaulinės, regioninės, galiausiai vietinės konkurencijos sąlygomis. Dar geriau būtų, jei technologinio at(si)naujinimo siekis taptų realios įmonių veiklos orientyru, o ne vien skambių kalbų puošmena. Vargu ar atsirastų sėkmės lydimų verslininkų, kurie prieštarautų minčiai, kad konkurencinę kovą laimi veikiantys, o ne kalbantys.

Su tokia nuomone sutinka ir reklamos specialistas ir IT apžvalgininkas Džiugas Paršonis, teigiantis, jog verslo pasaulis neišvengs visaverčio, o ne butaforinio informacinių technologijų naudojimo.

– Pokalbį pradėkime nuo bendro klausimo. Kaip manote, ar mūsų šalis apskritai yra pajėgi unikalioms naujovėms kurti informacinių technologijų srityje?

– Be jokios abejonės. Tiek techninėje, tiek programinėje srityse Lietuvos mokslo ir verslo žmonės jau yra ne kartą įrodę gebą konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Blogai tik tai, kad IT srities studijos, nepaisant geriausių perspektyvų ir garantuoto paslaugų poreikio, mūsų šalyje tebėra nepopuliarios. Jei tai iš esmės nesikeis per kelerius artimiausius metus, veikiausiai į visas specialybes teks integruoti intensyvų IT kursą.

Lietuvoje tradiciškai stiprūs Vilniaus universiteto, KTU IT projektai, šalies fizikai ir biochemikai yra sukūrę nemažai sėkmingai veikiančių bendrovių. Tolesnė jų plėtra šalyje tiesiogiai priklausys nuo to, kiek gerai paruoštų IT karjerai jaunų žmonių baigs studijas universitetuose.

– Kokias konkrečias informacines technologijas ar kompleksinius jų sprendimus išskirtumėte kaip padariusias didžiausią įtaką verslui per pastaruosius penkerius metus?

– Skaitmeninių paslaugų ir elektroninės komercijos sklaida į naujas sritis daro didžiausią įspūdį. Vadinamasis „Dot com“ bumas kilo iš tų pačių idėjų, tačiau tuo metu infrastruktūra ir vartotojas dar nebuvo pasiruošę. Dabar virtualieji taksi, skaitmeniniai gidai ir vertėjai, interneto muzikos, knygų bibliotekos yra ne stebinantis naujumu, o laukiamas dalykas. Daug vilčių teikia švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų skaitmeninimas.

Lietuvoje elektroninė prekyba auga santykinai vangiai ne dėl IT sprendimų kokybės, o dėl susijusių paslaugų problemų. Ar yra prasmė pirkti internetu, jei žadamas pristatymas trunka dvi savaites? Labiausiai pastebimas progresas – viešųjų paslaugų srityje: labai pagerėjo valstybinių ir savivaldybių įmonių teikiamos e.paslaugos, turime e.bilietus, taip pat ir išmaniuosiuose telefonuose.

– Pasigirsta kalbų, kad nemažai Lietuvos įmonių nesugeba savo veikloje efektyviai pritaikyti tam tikrų sprendimų, neatnaujina turimo IT ūkio, nesiryžta plėsti veiklos internete arba tai daro vangiai. Kodėl esama šių ir kitų IT naudojimo problemų?

– Daugiausia problemų susijusios su santykinai maža vietos rinka. Elektroniniam vadovėliui, kuriuo naudosis dešimtys milijonų jaunų žmonių, parengti galima skirti kur kas didesnį biudžetą, nei to, kuriuo naudosis tūkstančiai. Dėl nepakankamo masto baugu leisti elektronines knygas, kurti skaitmeninio turinio parduotuves ir bibliotekas.

Žinoma, bent iš dalies trukdo ir inercija. Kai kurių stambių žiniasklaidos ir verslo įmonių vadovai teigia tebesitikį, kad jų amžiui dar užteks turimų technologijų. Taip nebus – nė viena televizija, leidykla, mokykla ar universitetas neišvengs skaitmeninės revoliucijos. Daugelis užsidarys ar bus perpirktos užsienio bendrovių. Viena kita gal suspės prisitaikyti.

– Turite nemažai darbo patirties rinkodaros srityje – ilgus metus vertėtės iš reklamos kūrimo ir vadybos, šiuo metu dirbate integruotos komunikacijos agentūroje. Ar galėtumėte išskirti informacinių ir ryšio technologijų raidos lūžio taškus, padariusius didžiausią įtaką būtent reklamos verslui?

– Paradoksalu, tačiau reklamos verslą (beje, ne tik Lietuvoje, bet ir Londone ar Niujorke) irgi galima priskirti prie tų, kurie nenori matyti, girdėti ir kalbėti apie progresą. Ne šiaip sau per pastarąjį dešimtmetį pridygo tiek daug skaitmeninių agentūrų, o viešųjų ryšių įmonės ar net renginių organizatoriai ėmė skverbtis į sritis, kurios iki šiol buvo tikrųjų reklamos agentūrų tėvonija.

Dideli pasauliniai tinklai į permainas reaguoja tiesiog nupirkdami jaunas perspektyvias skaitmenines studijas, bet dažniausiai tik tam, kad netrukdytų.

Lietuvoje skaitmeninė verslo komunikacija 4–6 metais atsilieka nuo Vakarų Europos, JAV ar Japonijos. Ne programėlių ar socialinių tinklų paskyrų skaičiumi, o tuo, ką ten veikia ar ketina veikti...

– Kaip manote, ar į specializuotų komunikacijos paslaugų socialiniuose tinkluose teikimą orientuotos agentūros nėra pereinamojo laikotarpio reiškinys? Ar tai perspektyvi verslo rinka?

– Manau, kad nelabai perspektyvi. Veikiau atvirkščiai: šiuo metu ji užpildo jau minėtą rinką, kuri atsirado dėl klasikinių agentūrų apsnūdimo. Tačiau socialiniai tinklai yra tik viena ir dažnai – nelygu strategija – net nepagrindinė skaitmeninės komunikacijos dalis. Nemanau, kad komunikaciją internete galima laikyti „atskira respublika“, kuriai nereikalinga glaudi integracija su bendra įmonės strategija. Anaiptol.

– Socialinių tinklų portalai tėra viena iš naujųjų medijų, tačiau kol kas jie padarė bene didžiausią įtaką mūsų kasdienybei. Ar nemanote, kad jų populiarumas ilgainiui nuslops? Kokia kita interneto sritis turėtų sukelti tokį sprogimą?

– Socialiniai tinklai yra ir bus populiarūs. Nemanau, kad šioje srityje kas nors keisis – nebent atsiras naujų tinklų, kurie pavilios vartotojus iš esamų, pasiūlę įdomesnių paslaugų ar aplinką bendrauti.

Man atrodo, kad kitas didelis žingsnis turėtų būti virtualiojo asmeninio sekretoriaus technologijos diegimas. T. y. virtualiojo atstovo internete, kuris automatiškai, maksimalia duomenų apdorojimo sparta atstovaus mums, derėsis, ieškos mums reikalingų dalykų, kaups ir filtruos svarbią informaciją.

Tai tarsi visą parą be poilsio dirbantis mūsų sekretorius, kurio pagrindinis skirtumas nuo esamų technologijų, yra išskirtinis lojalumas šeimininkui, išplėstas dirbtinio intelekto naudojimas informacijai rinkti, jo interesams ginti ir užduotims vykdyti. Iš esmės tai turėtų būti dar labiau patobulinti, individualūs, sprendimus galintys priimti informacijos apdorojimo algoritmai, su kuriais vartotojai bendraus kur kas paprasčiau nei su dabartiniais.

Kokias konkrečias formas įgaus ši technologija ateityje – neaišku. Tačiau jau dabar esama pirmųjų sprendimų. Pavyzdžiui, neseniai pristatyta „Gmail Inbox“ technologija, kuri yra tarsi patobulinta „Gmail“ versija. Nuo įprastinės ji skiriasi tuo, kad ne tik archyvuoja bei rūšiuoja laiškus, tačiau ir bando juos interpretuoti kad palengvintų vartotojo bendravimą, darbų planavimą.

– Metęs žvilgsnį į tolį, atsigręžkite atgal ir pasvarstykite, kokios IT bei išmanieji sprendimai per pastaruosius 10 metų padarė didžiausią įtaką Jūsų paties kasdienybei?

– Išskyrus popierines servetėles ir dar vieną svarbią vietą namuose, niekur kitur faktiškai nenaudoju popieriaus. Kambario lentynose nebeliko knygų, žurnalų, sąsiuvinių, užrašinių. Tai pirmas dalykas. Antras – dabar visur ir visada visus savo duomenis galiu pasiekti. Naudoju 10 TB talpos saugyklas internete. Galima sakyti, kad dabar mano kompiuteris yra bet kuris aparatas, kuris turi interneto ryšį, įskaitant telefonus ir planšetes. Nemaniau, kad ši transformacija taip greitai įvyks, nors jos ir laukiau.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...