captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar žmonių protiniai gabumai menksta?

Gali būti, kad žmonės pamažu praranda protinius gabumus, teigiama naujame tyrime. Jo autoriai tvirtina, kad žmonės evoliucinį spaudimą būti sumaniais prarado tuomet, kai prieš keletą tūkstančių metų įsikūrė tankiose agrokultūrinėse gyvenvietėse. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Gali būti, kad žmonės pamažu praranda protinius gabumus, teigiama naujame tyrime. Jo autoriai tvirtina, kad žmonės evoliucinį spaudimą būti sumaniais prarado tuomet, kai prieš keletą tūkstančių metų įsikūrė tankiose agrokultūrinėse gyvenvietėse.

„Mūsų intelektualinių gebėjimų vystymasis ir tūkstančių intelekto genų optimizacija greičiausiai vyko pasklidusiose žmonių grupėse dar prieš tai, kai mūsų protėviai pasklido iš Afrikos“, – teigia tyrimo autorius Geraldas Crabtree iš Stanfordo universiteto.

Nuo to laiko, viskas ritasi žemyn, pridūrė jis.

Tačiau ši teorija sulaukė kritikos. Vienas mokslininkas teigia, kad žmogus ne praranda protinius gabumus, o juos diversifikuoja, tad šiandien egzistuoja įvairūs jų tipai, rašo LiveScience.com.

Ankstyvųjų žmonių išgyvenimas arba mirtis priklausė nuo erdvinių gebėjimų, tokių kaip gebėjimas greitai pasistatyti palapinę ar nusmeigti aštriadantį tigrą. Šiais laikais, nors beveik visi turi erdvinius gebėjimus atlikti neva paprastas užduotis, pavyzdžiui, išplauti indus ar nupjauti veją, šios užduotys iš tiesų reikalauja didelių protinių sugebėjimų.

O už tokius gebėjimus turėtume dėkoti savo protėviams ir puikiai veikiantiems natūralios atrankos mechanizmams. Tuo metu gebėjimas žaisti šachmatais ar kurti poeziją greičiausiai evoliucionavo kaip šalutinis efektas.

Tačiau ėmus plisti žemės ūkiui, kai mūsų protėviai įsikūrė tankiose ūkininkaujančiose bendruomenėse, intensyvus poreikis išlaikyti šiuos genus aukščiausiame lygyje pamažu išblėso.

Be to, mažai tikėtina, kad protinių gebėjimų teikiamas pranašumas yra didesnis nei buvo rinkėjų-meždiotojų laikais, teigiama tyrime.

„Medžiotojas-rinkėjas, kuris nesurado teisingo sprendimo, kaip apsirūpinti maistu ar pastoge, greičiausiai mirė kartu su savo palikuonimis. Tuo metu šiuolaikinis Volstryto vadovas, kuris padaro tokią pačią konceptualią klaidą, gautų didelį priedą ir būtų dar patrauklesnis partneris. Akivaizdu, kad ekstremali atranka jau tapo praeities dalyku“, – straipsnyje rašo tyrėjai.

Žmonių intelektą lemia 2–5 tūkst. genų, o jie ypač jautrūs žalingiems pokyčiams arba mutacijoms, tvirtina mokslininkai. Remdamiesi žiniomis apie mutacijų dažnumą, jie daro išvadą, kad vidutinis žmogus turi du protinių gabumų vystymąsi stabdančius genetinius pokyčius, kurie atsirado per pastaruosius 3 tūkst. metų.

Ši hipotezė iš pradžių atrodo sunkiai tikėtina. Juk visame pasaulyje vidutinis intelekto koeficientas per pastaruosius šimtą metų smarkiai išaugo. Tačiau šio šuolio priežastis galima iš esmės sieti su geresne nėščiųjų priežiūra, geresne mityba ir geresniu apsisaugojimu nuo smegenų vystymąsi stabdančių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, švino, tvirtina G. Crabtree.

Tačiau tai, kad žmonių intelekto genuose yra daugiau mutacijų, dar nereiškia, kad mes, kaip rūšis, tampame mažiau protingi, tvirtina psichologas Thomas Hillsas iš Warwicko universiteto, kuris tyrime nedalyvavo. Anot jo, tai, kad nebeliko spaudimo visiems būti puikiais medžiotojais ar rinkėjais, leido evoliucionuoti įvairiapusei populiacijai, kur intelektas yra skirtingų tipų.

„Prieš 200 tūkst. metų nebuvo Stepheno Hawkingo. Jis tiesiog neegzistavo. Tačiau dabar mes turime žmonių, savo intelektiniais gebėjimais prilygstančių jam, kurie daro dalykus ir pateikia įžvalgas, kurių niekada nepasiektume evoliucinės adaptacijos aplinkoje“, – įsitikinęs psichologas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...