captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žymus fizikas B. Coxas: esame vienintelės protaujančios būtybės visatoje

„Biologiniai procesai, nulėmę protaujančios gyvybės išsivystymą Žemėje, tėra laimingas atsitiktinumas, tad vargu, ar dar kur nors visatoje gyvena kitos protaujančios būtybės“, – pareiškė garsus fizikos profesorius BBC mokslo dokumentikos serialų ir laidų vedėjas Brianas Coxas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Biologiniai procesai, nulėmę protaujančios gyvybės išsivystymą Žemėje, tėra laimingas atsitiktinumas, tad vargu, ar dar kur nors visatoje gyvena kitos protaujančios būtybės“, – pareiškė garsus fizikos profesorius BBC mokslo dokumentikos serialų ir laidų vedėjas Brianas Coxas.

Buvęs popgrupės „D:Ream“ klavišininkas, dabar dirbantis ATLAS eksperimentuose (CERN laboratorija, Šveicarija), įsitikinęs, kad „evoliucijos butelio kaklelio“ teorija yra veikiau išimtis nei taisyklė, kadangi iki šiol nėra rasta požymių apie nežemišką gyvybę egzoplanetose, nors šių atrasta tūkstančiai, o galaktikoje jų yra milijardai.

Žmonijai stebuklingai pasisekė, kad kažkada, tolimoje praeityje mūsų planetoje netyčia susijungė dvi ląstelės.

„Visatoje yra ir visada buvo tik viena technologinė civilizacija – žmonija, – įsitikinęs fizikos profesorius. – Mes – išimtis. Idėja ne pati smagiausia. Juk ten, visatos tyruose, egzistuoja miriadai planetų. Ir juk ten tikrai turėtų būti nors dar vienas protaujančios gyvybės lopšys, ar ne?“

„Vis dėlto svajoti mums derėtų atsargiai, nes gyvybės istorija šioje planetoje byloja, kad perėjimas nuo vienaląsčių organizmų prie daugialąsčių organizmų – nebūtinai neišvengiamas, – savo mintis B. Coxas dėsto BBC serialo „Human Universe“ („Žmogaus visata“) serijoje. – Nereiktų pamiršti ir kitų negandų. Pvz., dinozaurus išnaikino asteroidas. Tik dėl to žinduoliai Žemėje įgijo pranašumą ir galimybę įsigalėti planetoje.“

„Kaip atsirado daugialąsčiai organizmai? Mes vis dar neturime aiškaus supratimo apie tai, – pridūrė britų mokslininkas. – Ir tai neįtikėtinai keista. Tikrai žinome, kad tai įvyko vieną kartą, pirmykštės Žemės vandenynuose. Gyvybė tarytum kažkaip stebuklingai prasprūdo pro adatos skylutę.“

Praėjusį mėnesį mokslininkai pareiškė, kad geriausias būdas rasti nežemišką gyvybę yra, užuot ieškojus gyvūnų, egzoplanetose dairytis augalijos vešėjimo požymių – pvz., chlorofilo pėdsakų. Prinstono universiteto (JAV) astrofizikai Timothy Brandtas ir Davidas Spiegelis tokius samprotavimus pateikė straipsnyje „Deguonies, vandens ir cholorfilo aptikimo perspektyvos egzoŽemėje“ ('Prospects for detecting oxygen, water and chlorophyll on an exo-Earth.').

Mokslininkai mano, kad vien mūsų galaktikoje turėtų būti šimtas milijonų gyvybei tinkamų planetų. Be kita ko, mokslo pasaulyje yra prognozuojančiųjų, kad nežemiška gyvybė (nebūtinai protaujanti) bus atrasta per artimiausią dvidešimtmetį. Labai tikėtina, kad jis bus atrasta už Saulės sistemos ribų.

„Ar tikime, kad gyvybė egzistuoja ir už Žemės ribų? – liepą viešoje diskusijoje klausė NASA direktorius Charlesas Boldenas. – Turiu pasakyti, daugelis mano kolegų mano, kad beribiuose visatos tyruose žmonija negali būti viena.“

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...