captcha

Jūsų klausimas priimtas

KTU chemikas J. Gražulevičius: šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika

Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline bus įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.
J. V. Gražulevičius, KTU nuotr.
J. V. Gražulevičius, KTU nuotr.

Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline bus įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.

Baltijos Asamblėjos (BA) premija KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjui prof. J. V. Gražulevičiui skirta už pasiekimus medžiagų chemijoje ir inžinerijoje bei už aktyvų bendradarbiavimą su mokslo partneriais iš Baltijos šalių.

Vieno žymiausių Lietuvos chemikų J. V. Gražulevičiaus darbai yra įvertinti ir dvejomis Lietuvos mokslo premijomis.

LRT.lt publikuoja KTU išplatintą interviu su V. Gražulevičiumi, kuris pasakoja apie pasirinkimą tarp literatūros ir chemijos, paaiškina, kodėl daugiausia bendradarbiauja su užsienio įmonėmis ir pateikia ateities įžvalgas.

– Šiandien jus žinome kaip vieną aktyviausių ir geriausių šalies chemikų. Papasakokite, kaip atradote savo pašaukimą? Ar jau būdamas vaikas svajojote tapti mokslininku?

– Tiek Liudvinavo, tiek Babtų vidurinėse mokyklose turėjau gerus chemijos mokytojus. Besimokydamas Babtuose, paskatintas savo mokytojos ponios Kalinienės, dalyvaudavau Lietuvos moksleivių chemijos olimpiadose.

Olimpiadų organizatoriai taip pat ragino studijuoti chemiją. Nors labiau traukė literatūra, pasirinkau chemiją bei cheminę technologiją. Beje, literatūriniai sugebėjimai reikalingi ir chemikams bei kitų mokslų atstovams ruošiant mokslinius straipsnius.

– Ką jums reiškia BA premija? Ar tai didelis įvertinimas mokslininkui?

– Baltijos Asamblėjos premija yra didelis mano vadovaujamos mokslo grupės darbų įvertinimas. Malonu, kad man, bene pirmajam iš KTU mokslininkų, pavyko gauti šį apdovanojimą. Taip pat malonu atsidurti vienoje gretoje su tokiais iškiliais Lietuvos mokslininkais, kaip biochemikas Juozas Kulys, fizikas Algirdas Piskarskas, literatūros mokslininkas Leonardas Sauka, kurie yra ankstesnių metų šios premijos laureatai.

Jau senokai dirbame organinių puslaidininkių sintezės, tyrimų ir taikymų srityse. Šios krypties pradininkas Universitete buvo mano mokslinis vadovas docentas Rimtautas Kavaliūnas, šiemet žvalus ir sveikas atšventęs garbingą 80-ties metų jubiliejų.

Per netrumpą laikotarpį mums pavyko ši tą nuveikti. Sukūrėm nemažai efektyvių organinių puslaidininkių. Vieni iš jų pasirodė labiau tinkami lazerinių spausdintuvų fotoreceptoriams, kiti –šviesos diodams, treti – hibridiniams ar organiniams saulės elementams.

Vykdėme ir vykdome daug įvairių projektų, daugiausia su užsienio partneriais. Tai projektai ir su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, ir ES bendrųjų, ir tarpvalstybinių programų projektai.

– Bendradarbiavote su trimis pasaulinėmis korporacijomis – JAV elektronikos gigante „Imation“, Pietų Korėjos elektronikos lydere „Samsung Electronics“ ir Vokietijos chemijos koncernu „BASF“. Kaip pavyksta užmegzti tokius kontaktus?

– Bendrus projektus su „Imation“ ir „Samsung Electronics“ vykdėme kartu su profesoriaus Vytauto Getaučio mokslo grupe iš KTU Organinės chemijos katedros bei su fizikų grupe iš Vilniaus universiteto Kieto kūno elektronikos katedros.

„BASF“ atstovai patys mus susirado – su šia kompanija dabar sėkmingai bendradarbiauja V. Getaučio mokslo grupė.

Šiuo metu su pramoniniais partneriais – Vokietijos bendrove „Novaled“, kurią neseniai įsigijo ta pati „Samsung Electronics“ bei Prancūzijos įmonė „Astron-FIAMM“ – bendradarbiaujame per bendrus Europos mokslo programų projektus.

– Kodėl bendradarbiavimui renkatės ne lietuviškas įmones?

– Deja, kol kas labai nedaug lietuviškų įmonių gali skirti mokslui tokias lėšas, kurios sudarytų sąlygas produktyviai bendradarbiauti. Mokslas ir verslas – neatsiejami dalykai, tačiau tam, kad bendradarbiavimas būtų produktyvus, tiek verslas, tiek mokslas turi pasiekti tam tikrą lygį. Priešingu atveju gali gautis tik bendradarbiavimo imitacija.

– Papasakokite daugiau apie jau minėtą programą „Horizontas 2020“.

– Dirbsime šios programos projekte „Naujos paradigmos labai efektyviems mėlyniems spinduoliams, skirtiems baltiems organiniams šviesos diodams sukurti“. Tikslas – sukurti inovatyvius, labai efektyvius mėlynus organinių šviesos diodų (OLED) spinduolius, kurie leistų užtikrinti proveržį rentabiliose apšvietimo technologijose.

Malonu akcentuoti, kad būtent prie mūsų inicijuoto projekto sutiko prisijungti ir į konsorciumą susijungti Europos organinės elektronikos mokslo lyderiai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

Šioje srityje labai intensyviai dirba daugelio pasaulio universitetų bei kompanijų laboratorijų mokslininkai. Tikimasi, kad neorganiniai šviesos diodai (LED) pakeis būtent organiniai šviesos diodai. OLED labai efektyviu būdu bus galima pagaminti daug didesnio ploto. Jie galės būti lankstūs ir net suvyniojami! Mokslininkų planuose yra ir skaidrūs organiniai šviesos diodai, kurie galėtų būti naudojami kaip šviečiantys langai.

– LED sukėlė perversmą apšvietime, o jų kūrėjai šiemet už tai gavo Nobelio premiją. Kada galėsime ir mes džiaugtis šios premijos laureatu?

– Lietuvos mokslininkų tarp Nobelio premijos laureatų tikriausia dar ilgokai neišvysime. Tačiau paskelbti savo tyrimų rezultatus pačiuose prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose – „Nature“ ar „Science“ – lietuviai jau sugeba. Profesorius Leonas Valkūnas su bendradarbiais šiemet „Nature“ grupės žurnaluose paskelbė net du straipsnius. Tai didelis įvertinimas mokslininkui.

– Mokslinės fantastikos kūriniuose minimi prietaisai neretai iš tiesų būna sukuriami ir pritaikomi kasdieniame gyvenime. Gal jūsų laboratorijoje jau dabar yra tokių išradimų?

– Šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai ar saulės energija varomi automobiliai ir yra tie prietaisai, kurie iš fantastikos srities intensyviai veržiasi į mūsų buitį. Mūsų laboratorijose su fantastika besiribojančius prietaisus kurs ateities kartos. Tuo tarpu mes stengiamės įnešti savo mažą indėlį į šios srities mokslo pasiekimus šiandien.

– Kalbant apie chemijos mokslą, su kokiomis problemomis, sunkumais susiduria mokslininkai Lietuvoje?

– Galimybės vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvoje šiuo metu yra praktiškai idealios, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt, dvidešimt metų ar dar anksčiau. Reikia tik energingai tomis galimybėmis naudotis.

Mūsų mokslo grupei iki šiol labai trūko laboratorinės erdvės, tačiau atsiradus galimybei integruotis į „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių, ši problema išsisprendė.

– Kokie Jūsų artimiausi planai?

– Mano artimiausi darbai – užtikrinti darbingą atmosferą mokslo grupėje bei visoje KTU Polimerų chemijos katedroje, pasirūpinti pakankamu finansavimu, garbingai įvykdyti dabartinius mokslo projektus, nuolat gerinti publikacijų kokybę ir... pamažu ruoštis tam gyvenimo etapui, kai nereikės kasdien eiti į darbą. Kolega KTU profesorius Saulius Kitrys žadėjo pamokyti žvejoti...

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close