captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saulė į mus atgręžė užtaisytą 14 kartų už Žemę didesnį gama žybsnių ir plazmos pabūklą

Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų.

Toji dėmė per pastarąsias keletą parų paleido apie 10 vidutinės (M) ir didelės (X) galios žybsnių. Dar prastesnė naujiena, kad šis Jupiterio skersmens pabūklas artimiausiomis dienomis bus atgręžtas tiesiai į Žemę, o Saulę stebintys heliofizikai pateikia tokias prognozes: X klasės žybsnio tikimybė – 55 proc., o M – net 95 proc.

Per pastarąsias tris paras didžioji saulės dėmė, pavadinimu AR 2192 generavo 6 M ir X klasės žybsnius. Paskutinis jų įvyko spalio 22 d. 17.28 val. Lietuvos laiku – mūsų žvaigždė žiebė galingiausios kategorijos X 1,6 galios žybsnį. Truputėlį silpnesnį, bet taip pat X kategorijos žybsnį Saulė paleido ir praėjusį sekmadienį. Tarp šių šūvių šviesulys paleido daugiau kaip penkių vidutinės galios M žybsnių seriją, kurių galingiausias buvo M 8,7 trečiadienio naktį, 4.59 val. Lietuvos laiku.

„Nerimą kelia tai, kad didžioji dėmė AR 2192 toliau didėja ir aktyvėja, – situaciją Saulės paviršiuje komentavo NASA Godardo kosminių skrydžių centro specialistas Alexas Youngas. – Be to, šis žvaigždės paviršiaus darinys artėja prie regimojo Saulės disko centro, o tai reiškia, kad jis artimiausiomis dienomis nukreiptas tiesiai į mus, į Žemę.“

Mokslininko teigimu, „kenksminga spinduliuotė Žemės atmosferos perskrosti ir pasiekti planetos paviršiaus negali, tad žmogaus organizmui tiesioginės grėsmės nėra. Vis dėlto gama ar rentgeno spindulių žybsniai, taip pat kartu su žybsniais neretai iššaunami plazmos pliūpsniai gali sukelti geomagnetinę audrą, kuri, savo ruožtu, gali pažeisti orbitinių palydovų darbą ar net sutrikdyti antžeminių energijos tiekimo bei ryšio linijų darbą.“

Thesuntoday.org duomenimis, spalio 22 d. didžioji šiuo metu regima saulės dėmė (o be jos dabar yra matomos dar keturios gerokai mažesnės dėmės) uždengė 2410 MH (milijonąsias regimojo pusrutulio dalis) arba 0,00241 proc. Saulės regimojo paviršiaus. Didžiausias šių metų saulės dėmės užimto ploto rekordas buvo vasario 5 d. ir siekė 1580 MH arba 0,00158 proc. Saulės regimojo paviršiaus.

„Palyginimui – Žemė savo kūnu užstotų tik 169 MH (arba 0,000169 proc.) Saulės regimojo paviršiaus, – patikslino NASA ekspertai. – Tai reiškia, kad dėmė AR 2192 yra 14 kartų didesnė už Žemę.“

Tie 2410 MH yra pasiutusiai daug. Tokios didelės saulės dėmės šiame 24-ajame saulės aktyvumo cikle dar nebuvo, o paskutinį kartą tokio begemotiško dydžio aktyvusis regionas buvo stebimas 2001 m. kovo 29 d. Tąkart žvaigždės paviršiuje buvo susidariusi gigantiška 2440 MH ploto saulės dėmė AR 9393.

Tiesa, tai nėra rekordas. Didesnių saulės dėmių būta per garsiuosius 2003 m. saulės „štormus“, kurie sutapo su Vakarų kultūrose švenčiama Helovino švente. Tada saulės dėmė AR 10486 buvo išaugusi iki 2610 MH. Tačiau ir ji nebuvo rekordinė.

Viena iš dviejų pačių didžiausių saulės dėmių buvo susidariusi 1989 m. kovą. Ji buvo ne tik milžiniška, bet ir beprotiškai aktyvi. Tokia aktyvi, kad sukėlė geomagnetinę audrą, dėl kurios Kanadoje sugedo Kvebeko elektros jėgainė ir beveik visa rytinė Šiaurės Amerikos pakrantė liko be elektros.

O didžiausia per visą Saulės stebėjimų istoriją saulės dėmė buvo užfiksuota 1947 m. Jos plotas siekė daugiau kaip 6000 MH. Taigi ji buvo beveik triskart didesnė už dabar Saulę dengiančią dėmę AR 2192.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close