captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saturno mėnulis elektra nupurtė priartėjusį NASA zondą

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturno apylinkėse nufotografavo keistos formos kosminį kūną, panašų į širšių lizdą. Tačiau kai kosminis aparatas prie jo priartėjo, šis jį „pavaišino“ elektros iškrova, rašo „Universetoday.com“.
NASA/JPL/Space Science Institute nuotr.
NASA/JPL/Space Science Institute nuotr.

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturno apylinkėse nufotografavo keistos formos kosminį kūną, panašų į širšių lizdą. Tačiau kai kosminis aparatas prie jo priartėjo, šis jį „pavaišino“ elektros iškrova, rašo „Universetoday.com“.

Zondo „Cassini“ sukauptų duomenų analizės rezultatai rodo, kad per 2005 m. priartėjimą prie šio keistos išvaizdos kūno, skriejančio aplink žieduotąjį Saturną, zondas buvo pavaišintas trumpa elektronų iškrova, kurią į „Cassini“ paleido šis Hiperionu pavadintas 135 km skersmens Saturno mėnulis.

Taip, šis kūnas – vienas iš Saturno „mirties perimetro“ bastionų, prieš keletą dienų minėtos „Mirties žvaigždės“ Mimo brolis. Iš pažiūros Hiperionas yra niekuo dėtas porėtas ledo kūnas, nusėtas šiurpių, kempinės ertmes primenančių plyšių. Palydovo paviršių nuolat bombarduoja Saulės ultravioletiniai spinduliai ir merkia krūvį turinčių dalelių (elektronų ir jonų) lietūs, atslenkantys nuo Saturno magnetinio lauko generuojamo nematomo burbulo magnetosferos. Tyrėjai mano, kad tokia nuožmi kosminė aplinka ir yra elektronų pliūpsnio, paleisto į „Cassini“ priežastis.

Jei kada yra tekę paimti į rankas pripūstą oro balioną ir patrinti juo plaukus, o po to balioną „prilipinti“ prie lubų, tuomet Hiperiono įsielektrinimo principą nesunkiai suprasite – jis įsielektrina, galima sakyti, analogiškai. Tačiau toks fenomenas ir būtų likęs nepastebėtas, jei ne tas trinktelėjimas zondui „Cassini“.

Kai kosminis aparatas praskriejo pro mažąjį Saturno mėnulį, zondą nuklojo elektronai, atskrieję nuo įelektrinto Hiperiono paviršiaus. Tai – pirmas kartas, kai mokslininkai užfiksavo statinės elektros iškrovą beoriame kūne, esančiame toliau už Mėnulį.

Krūvį Hiperionas sukaupia iš galingo Saturno magnetinio lauko, kuris nuolat čaižo mėnulio paviršių elektronų ir jonų srautais. Įtakos įsielektrinimui turi ir Saulė, tiksliau – ultravioletiniai spinduliai.

Laimė, elektros iškrova zondo nepažeidė, tačiau, zondą stebinčių inžinierių vertinimu, „Cassini“ papurtė maždaug 200 voltų elektrošokas. Elektros iškrovos gali pažeisti zondų aparatūrą, tad ateities misijose į šią grėsmę derėtų atsižvelgti rimčiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...