captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijoje archeologai rado mirusiųjų pasaulio deivę Persefonę vaizduojančią mozaiką

Įspūdinga mozaika, rasta didžiausioje iki šiol Graikijoje aptiktoje antikos laikų kapavietėje, vaizduoja mitą apie Dzeuso dukros Persefonės, tapusios požemių pasaulio valdove, pagrobimą, ketvirtadienį pranešė Graikijos kultūros ministerija.
Mozaika. Asociatyvi nuotr. Scanpix nuotr.
Mozaika. Asociatyvi nuotr. Scanpix nuotr.

Įspūdinga mozaika, rasta didžiausioje iki šiol Graikijoje aptiktoje antikos laikų kapavietėje, vaizduoja mitą apie Dzeuso dukros Persefonės, tapusios požemių pasaulio valdove, pagrobimą, ketvirtadienį pranešė Graikijos kultūros ministerija.

4,5 metrų ilgio ir 3 metrų pločio grindų mozaika buvo rasta didžiulėje kapo kriptoje, kuri rugpjūtį buvo aptikta šiauriniame Amfipolio mieste. Manoma, kad ji buvo sukurta IV amžiuje prieš mūsų erą.

Mozaikoje, sudėliotos iš baltų, juodų, mėlynų, raudonų, geltonų ir pilkų akmenėlių, taip pat pavaizduotas vežimas, vadeliojamas barzdoto vyro, ir graikų dievas Hermis, atsigręžęs į tą vyrą.

Kitoje mozaikos dalyje, nuvalytoje tik šią savaitę, vaizduojama vežime stovinti sielvartingo veido moteris, ištiesusi vieną ranką.

Mozaikoje pavaizduota „jauna moteris palaidais raudonais plaukais, dėvinti baltą suknią ir papuošalą su brangakmeniais ant savo kairiojo riešo. Akivaizdu, kad tai Plutono įvykdytas Persefonės pagrobimas“, – sakoma ministerijos pranešime.

Senovės graikų mitai byloja, kad mirusiųjų pasaulio dievas Hadas, romėnų vadintas Plutonu, pagrobė Persefonę, kad ji taptų jo žmona. Dzeusas, įkalbėtas sielvartaujančios Persefonės motinos Demetros, pasiuntė Hermį, kad šis ją sugrąžintų. Tačiau Hadas pirmiausiai davė jai suvaldyti raudonų granato – gyvybę simbolizuojančio vaisiaus – sėklų ir tokiu būdu užsitikrino, kad Persefonė kasmet sugrįžtų į jo karalystę bei dalį metų praleistų su juo.

Amfipolio kapavietės vyriausioji archeologė Katerina Peristeri ketvirtadienį sakė per spaudos konferenciją, kad tos mozaikos tema „aiškiai susijusi su mirtimi“.

„Tačiau ši scena pavaizduota tokioje mozaikoje, kuri yra unikali Graikijoje“, – pridūrė Kultūros ministerijos generalinė sekretorė Lina Mendoni.

Kol kas tebespėliojama, kas buvo palaidotas toje vietoje – galbūt Aleksandro Didžiojo žmona tapusi Baktrijos karalaitė Roksana, jo motina Olimpija arba kuris nors iš jo karvedžių.

„Kol kas per anksti sakyti, jog tai karališkasis kapas“, – pažymėjo K. Peristeri.

Kapą sudaro trys kriptos, iš kurių ištyrinėtos tik dvi. Trečiosios kriptos kasinėjimus archeologai pradės šeštadienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close