captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mintys apie kalėdines išlaidas gali sukelti tikrą skausmą

Kalėdinis apsipirkimas priverčia daugelį žmonių krūpčioti, tačiau mintis, kaip teks sumokėti už visas dovanas, sukelia tikrą fizinį skausmą, teigia mokslininkai. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kalėdinis apsipirkimas priverčia daugelį žmonių krūpčioti, tačiau mintis, kaip teks sumokėti už visas dovanas, sukelia tikrą fizinį skausmą, teigia mokslininkai.

Mintis, kiek kainuos kalėdinės dovanos, dekoracijos ir maistas, daugiau kaip pusei gyventojų gali būti skausmingos tikrąja šio žodžio prasme, rašo telegraph.co.uk.

Milijonai žmonių kenčia nuo „matematinio nerimo“. Žmonių, besirengiančių atlikti matematinius uždavinius, smegenų nuotraukos rodo didesnį nei įprastą aktyvumą salos užpakalinėje dalyje, siejamoje su fizikiniu ir emociniu diskomfortu.

Tačiau padidėjęs aktyvumas nefiksuotas tuomet, kai žmonės iš tiesų sprendė užduotis su skaičiais, o tai leidžia manyti, kad skausmas susijęs su nervine įtampa.

Viena tyrimo autorių Sian Beilock iš Čikagos universiteto teigė, kad minčių apie išlaidas kalėdinėms dekoracijoms, dovanoms ir maistui potencialiai gali užtekti tikram skausmui sukelti.

„Žmonės, kurie nerimauja dėl matematikos, susinervina, kai turi apskaičiuoti, kiek palikti arbatpinigių, kai aplink yra draugų, ar bando suprasti laikraštyje pateiktus apklausų duomenis. Bet kas, ką reikia sudėlioti galvoje naudojant matematiką, gali sukelti paniką“, – teigė ji.

„Tai gali nutikti ir tuomet, kai žmonės galvoja apie išlaidų Kalėdoms skaičiavimą. Mes pademonstravome, kad kuo labiau žmonės nerimauja dėl matematikos, tuo labiau jie suaktyvina smegenų sritis, kurios susiję su skausmu ir grėsmės aptikimu“, – aiškino mokslininkė.

Šis tyrimas – pirmasis bandymas nustatyti matematinio nerimo poveikį smegenims. Ankstesni tyrimai parodė, kad stresiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, gali sukelti fizinį skausmą.

Naujausiam tyrimui mokslininkai pasitelkė 28 savanorius. Pusė jų teigė „labai nemėgstantys“ matematikos. Dalyvių buvo klausiama, kokį nerimą jie jaustų 25 situacijose, kur viena jų – dalyvavimas matematikos pamokoje.

Mokslininkai skenavo tyrimo dalyvių smegenis tuomet, kai jie laukė nurodymų atlikti matematinį testą, ir aptiko tiesioginį ryšį tarp „matematinio nerimo“ ir aktyvumo užpakalinėje smegenų salos dalyje. Šis ryšys dingdavo, kai tyrimo dalyviai pradėdavo atlikinėti užduotis.

Ianas Lyonsas, tyrimo bendraautorius, teigė: „Laukimas yra toks dalykas, kai tikrai apie tai mąstai, smegenys dirba ir galvoji, kas gali nutikti ne taip. Iš tiesų tai susiję su psichologinėmis interpretacijomis. Tai išmoktas atsakas. Matematika atsirado tik prieš maždaug tūkstantį metų, taigi atrodo ypač mažai tikėtina, kad galėtų egzistuoti kokia nors išsivysčiusi baimė, kaip vorų ar gyvačių baimė. Jie gali žmogų pražudyti, tačiau matematika – ne.“

„Turime labai atidžiai vertini kontekstą, kuris matematinį nerimą sukuria“, – pridūrė jis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...