captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Gateso projektas keičia ūkininkavimą Afrikoje

„Tai – lyg naujas gyvenimas“, – sako Lucy Banda, ūkininkė iš Mwambaso kaimo vakarinėje Malavio dalyje. Per pastaruosius trejetą metų jos ūkio derlius padidėjo trigubai, o pajamos išaugo 15 kartų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Tai – lyg naujas gyvenimas“, – sako Lucy Banda, ūkininkė iš Mwambaso kaimo vakarinėje Malavio dalyje. Per pastaruosius trejetą metų jos ūkio derlius padidėjo trigubai, o pajamos išaugo 15 kartų.

Banda yra viena iš 1,75 milijono smulkiųjų Afrikos ūkininkų, iš kurių 40 proc. moterys, dalyvaujančių 180 mln. dolerių penkių metų programoje, vykdomoje „Alliance for a Green Revolution in Africa“. AGRA 2006 metais įkūrė Billo ir Melindos Gatesų fondas bei Rockefellerio fondas.

Naujausioje ataskaitoje sakoma, kad schema artėja prie savo tikslų įgyvendinimo. Pagrindiniai projektai Tanzanijoje ir Malavyje įtraukė po 18 000 ūkininkų, tuo tarpu Ganoje užsirašė 117 tūkst. Vidutiniškai jų ūkių derlingumas padvigubėjo. Nuo šių trijų pradinių šalių programa išsiplėtė iki 18-os.

„Iki 2015 m. tikimės pasiekti 20 milijonų smulkių ūkininkų“, – teigia Bashiras Jama iš AGRA, vadovaujantis organizacijos dirvos sveikatos programai.

Ūkininkų grupės, žemės ūkio ministrai, mokslininkai ir finansininkai šią savaitę susitinka Afrikos Žaliosios revoliucijos forume Addis Ababaoje, Etiopijoje. Pagrindinis dienotvarkės klausimas – AGRA schemos plėtimas, sako B. Jama.

Afrikos ūkininkai turi daug problemų, bet viena iš didžiausių yra nederlinga dirva. Kaštai ir prasta infrastruktūra

ilgai neleido ūkininkams tręšti savo laukų, tad daugelis Afrikos šalių prarasdavo maistingas medžiagas iš dirvų (žr. žemėlapį aukščiau). AGRA projektas yra iki šiol labiausiai suderintos pastangos ištaisyti šią problemą. Jos dirvos sveikatos programa parengė 9000 platintojų, nutolusių ne toliau, nei 5 kilometrai nuo ūkininkų, kurie parduoda jiems reikalingas prekes.

Pirma būtinybė yra trąšos. Dėl platintojų AGRA ūkininkai dabar trąšų naudoja 10–50 kg/ha, ir nors tai tėra dešimtadalis ar ketvirtis to, ką naudoja ūkininkai turtinguose kraštuose, tai vis vien didelis pagerėjimas. Jie papildomai tręšia turimų gyvulių mėšlu, ir iš ankstesnių derlių atliekų padarytu kompostu. AGRA taip pat paskyrė 2800 inspektorių dirvos būklei stebėti ir patarti ūkininkams, kiek trąšų jiems reikia.

Platintojai taip pat tiekia sėklas ankštinių augalų, tokių, kaip sojos ir kajanai, kurių šaknų gumbeliuose gyvenančios bakterijos fiksuoja oro azotą ir gamina trąšas. Šis procesas tampa efektyvesnis, kai bakterijos įterpiamos į sėklas.

Kita stambi problema, kurią AGRA stengiasi išspręsti, yra infrastruktūros trūkumas. Afrikos smulkūs ūkininkai dažnai yra izoliuoti, ir negali gauti kredito ar surasti pirkėjo savo produkcijai.

Todėl AGRA sujungia ūkininkus su visais, nuo mikrokreditus siūlančių finansininkų iki produkciją superkančių agentų pardavimui kitur. „Mes įjungiame [smulkius ūkininkus] į visą verslo grandinę“, – aiškina B. Jama.

15–25 smulkių ūkininkų grupės taip pat skatinamos jungtis į kolektyvus. Vien jau Ganoje AGRA perteikė patarimus ir žinias 155 tokioms grupėms. Taip ūkininkai gauna daugiau derėjimosi galios ir leidžia jiems drauge finansuoti bendruomeninius reikmenis, pavyzdžiui, saugius sandėlius.

AGRA tikslą smulkius ūkininkus paversti profesionalais remia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. „Ūkininkavimo pavertimas verslu yra būdas vystyti Afrikos žemės ūkį“, – sako Robertas Guei iš FAO Romoje, Italijoje.

Vienas iš stambių AGRA ūkininkų klientų yra JT Pasaulio maisto programa (WFP), bado mažinimo organizacija. 2008 ji pradėjo programą Pirkiniai progresui (P4P), skirtą smulkiems tiekėjams, įskaitant ir iš 15 Afrikos šalių.

„Mes jau nuperkame 80 procentų savo produkcijos iš besivystančių šalių, bet kontraktų įprastai siekia didesnės komapnijos ir ūkiai“, – teigia Ahnna Gudmunds, projekto advokatė. P4P stengiasi „į procesą įjungti būtent smulkius fermerius“.

AGRA ūkiai yra pagrindiniai tiekėjai, sako A. Gudmunds. WFP nupirko 450 000 tonų maisto, kurio vertė 177 milijonai dolerių, ir schema veiks toliau.

Klimato kaitos grėsmė reiškia, kad smulkieji ūkininkai, norėdami išlikti ir klestėti, turi nuolatos prisitaikyti, sako R. Guei. AGRA metodai yra vienas iš būdų tai atlikti.

Rizika didelė. Naujame AGRA pranešime sakoma, kad klimato kaita iki 2050 m. gali padidinti blogai besimaitinančių žmonių skaičių užsahario Afrikoje nuo dabartinių 223 milijonų iki 355 milijonų. Svarbiausias faktorius yra mažiau lietaus.

„Vakarų Afrikoje planuojame 20–40 procentų sumažėjusį lietų“, – atskleidžia Davidas Sarfo`as Ameyawas iš AGRA. Kylančios temperatūros taip pat 80 proc. sumažina tinkamų pupų augimui žemių plotus.

Savo ruožtu, vyriausybės turi pagerinti vandens saugyklas ir sukurti sausroms atsparias kultūras. 2006 m. Afrikos valstybės pasižadėjo 10 proc. savo išlaidų skirti žemės ūkiui, sako S. Ameyawas. Kol kas tai padarė tik 8 iš 54 šalių.

„Mūsų vizija yra produktyvumo didinimas, nepamirštant vykstančių klimato pokyčių ir kad turime naudoti geriausias praktikas, leidžiančias ūkininkams prisitaikyti“, – primena R. Guei.

AGRA nuotr.

Pakeistas gyvenimas

Prieš tris metus L. Banda ir šeši jos vaikai gyveno dviejų kambarių kupolo formos name, suplūktame iš žemės, kuriame buvo vos vienas miegamasis ir bendras kambarys. Naujasis jos namas yra iš plytų ir turi skardinį stogą bei du miegamuosius. „Tikiuosi greitai išlieti betonines grindis“, – pasakoja ji.

Banda taip pat sugebėjo nusipirkti jaučio tempiamą vežimą ir sumokėti už vieno vaiko mokslą mokykloje. Ji planuoja įsigyti dar žemės nuomai skirto namo statybai, bei sunkvežimį, kuriuo galėtų plačiau parduoti savo prekes. Nuo Mwambaso kaimo, kur ji gyvena, iki artimiausio miesto Mchingi – 30 kilometrų.

Visa tai leido atlikti padidėjęs jos žemės derlingumas. Prieš trejetą metų jos derlius buvo trys vežimėliai grūdų ir 4–6 krepšiai sojų pupelių. Tada ji prisijungė prie AGRA programos (žr. pagrindinį pasakojimą), iškėlusią ją kaip pavyzdinę dalyvę.

Pernai jos grūdų derlius buvo aštuoni vežimėliai, o sojų derlius pašoko iki 37 krepšių. Tai – L. Banda metines pajamas padidino nuo 50 dolerių iki 750 dolerių pernai.

Banda savo sėkmę priskiria trąšoms ir panaudotoms azotą fiksuojančioms bakterijoms, kurios pagausino derlių ir praturtino dirvą

Ji taip pat prisijungė prie AGRA surengto vietinio ūkininkų kooperatyvo, kuriame būdavo demonstruojamos naujos technikos. Tai irgi buvo neįkainojama.

„Priešingu atveju būčiau pražiopsojusi mano gyvenimą pakeitusią informaciją“, – tikina ūkininkė.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...