captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip vieno mokslininko pramanas tapo viso mikrobiologijos pasaulio faktu

Beveik kiekvienas, kuriam kada nors yra tekę susidurti su mikrobiologijos sritimi, yra girdėjęs labai įsimintinus skaičius apie mūsų kūno ekosistemą: esą, mikroorganizmų ląstelių kiekis mūsų kūne yra 10 kartų didesnis nei mūsų pačių ląstelių su žmogaus DNR.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Beveik kiekvienas, kuriam kada nors yra tekę susidurti su mikrobiologijos sritimi, yra girdėjęs labai įsimintinus skaičius apie mūsų kūno ekosistemą: esą, mikroorganizmų ląstelių kiekis mūsų kūne yra 10 kartų didesnis nei mūsų pačių ląstelių su žmogaus DNR.

2005 m. Stenfordo universiteto mikrobiologas Davidas Relmanas Žmogaus mikrobiomo projekto pradžiai skirtoje paskaitoje, skaitytoje JAV Nacionaliniame sveikatos institute (NIH), tikino, jog žmonės yra sudaryti iš „bendruomenių“. Pažvelgus giliau į žmogaus vidų mokslininkai atrado, jog mes – ne vieni. Mūsų organizmą sudaro 10 trilijonų ląstelių, bet taip pat esame maždaug 100 trilijonų mikrobų terpė.

„Kitaip tariant, esame iš dešimties mikrobinių ir vienos žmogiškos dalies. Mes esame akivaizdžiai viršyti skaičiumi“, – paskaitoje sakė mokslininkas.

Tą patį D. Relmano panaudotą skaičių savo moksliniuose recenzuojamuose straipsniuose kartojo ir kiti mokslininkai, jis buvo pateikiamas vadovėliuose, TED konferencijose. Mokslininkai netgi juokavo, jog, skelbiant kokią nors medžiagą apie žmogaus mikrobiomą, praktiškai neteisėta nepanaudoti kokios nors šių skaičių pateikimo versijos, rašo bostonglobe.com.

Dešimties mikrobinių dalių ir vienos žmogiškos santykis verčia susimąstyti – mes patys, žmonės, esame mažareikšmė ne tik kad Visatos ar planetos, bet ir paties žmogaus dalis. Moksliniai tyrimai pakeitė žmogiškumo suvokimą ir pabrėžia vieną iš svarbiausių XX a. biologijos pasiekimų, žmogaus decentralizavimą: mes nebūtume žmonėmis be jų. Biologija – naujoji astronomija, ir kuo giliau žvelgsime, tuo daugiau pamatysime. O „mūsų“ ir „jų“ santykis yra akivaizdžiai ne mūsų naudai.

Tik štai viena nedidelė problemėlė... Dažnai cituojamas santykis „10 su 1“ beveik neabejotinai yra klaidingas. Tai – labai apytikslis vertinimas, kurio šaknys siekia dar 1972 metus. Šio skaičiaus kartojimas daugybėje mokslinių darbų citavimų ir perdavimas iš kartos į kartą pramaną pavertė faktu. Šio santykio išlikimas iki šių laikų atskleidžia patogių neteisybių išliekamąją galią bei tai, kaip niekam nežinomo mokslininko iš lubų išrašytas pramanas dešimtis metų buvo cituojamas pačių stipriausių tos srities mokslininkų.

Šiais metais JAV Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkas Judah L. Rosneris nusprendė pasiaiškinti – iš kur gi kilo tas skaičius. Jis jau ilgą laiką abejojo jo teisingumu, todėl savo puslapio dydžio publikacijoje leidinyje „Microbe Magazine“ įtikinamai sudorojo populiariojo žmogaus ir bakterijos santykio skaičių. Pasak J. L. Rosnerio, paskutiniai paskaičiavimai rodo, jog žmogaus žarnyne yra nuo 30 iki 400 trilijonų mikroorganizmų, kai tuo metu žmogaus ląstelių kūne yra apie 37 trilijonus – su kelių trilijonų paklaida. Kitaip tariant, po mokslinio vertinimo paaiškėjo, jog santykis „10 su 1“ yra tik vienas galimo žmogaus ir bakterinių ląstelių santykio galas, kitas galas yra maždaug „vienas su vienu“.

J. Rosnerio manymu, daugybė pakartojimų, kad bakterijos žmogaus ląstelių kiekį viršija dešimteriopai, yra tingumo rezultatas. Arba mokslininkai buvo taip sužavėti dramatiško santykio, jog net nedrįso abejoti.

„Mokslas bando pateikti teisybei artimiausią vertinimą, todėl vien klaidingo vertinimo citavimas yra lygiai taip pat teisingas, kaip sakymas, kad Mėnulis yra pagamintas iš pelėsinio sūrio“, – aiškino J. Rosneris. Pasak jo, visi moksliniai faktai bėgant laikui yra patikrinami, atnaujinami. Tik ne šis.

Tai iš kur gi kilo mums iki skausmo pažįstami neteisingi skaičiai? Ilgas citavimų labirintas baigiasi labai įdomiu darbu: 1972 m. mikrobiologas Thomas D. Luckey tokias išvadas paskelbė ištyręs 1 gramą išmatų. Savo darbą jis pristatė paties organizuotame „vizionierių suvažiavime“, kurio tikslas buvo paskatinti žarnyno mikroekologijos mokslo srities raidą.

Biochemiko išsilavinimą įgijęs T. D. Luckey didžiąją savo karjeros dalį praleidęs Misūrio universitete, mokslo analuose įsiamžino ne tik šiuo iki šiol gyvuojančiu skaičiumi. 2008 m. išleistoje autobiografijoje jis pavaizduotas dėvint baltą samurajaus kostiumą. Mokslininkas, vadinęs save Seru Samurajumi T. D. Luckey, aiškino, jog savo karjeroje buvo ir piemeniu, ir puikiu barškuolių nuodų rinkėju, ir lėlių kolekcininku, ir pirmuoju mokslininku, parodžiusiu, jog ūkio gyvūnai auga greičiau, jeigu jiems duodamos nedidelės antibiotikų dozės – o tokia praktika žemės ūkio srityje dabar yra daugiau ar mažiau įprasta.

Vėlesniais savo gyvenimo metais jis tyrinėjo radiaciją, tačiau buvo stipriai kritikuojamas kitų mokslininkų, nes jo pažiūros buvo ganėtinai radikalios – jis tikėjo, jog nedidelės radiacijos dozės yra naudingos sveikatai. Ir gyveno laikydamasis savo įsitikinimų daugelį metų prie jo lovos gulėjo uolienos gabalas su urano-92 dulkelėmis. Deja, šiais metais miręs 94 metų sulaukęs mokslininkas nebuvo pagerbtas kaip visuomenei itin nusipelnęs asmuo: Misūrio valstijos laikraštyje „Columbia Tribune“ publikuotame vieninteliame jo nekrologe beveik neužsimenama apie T. D. Luckey mokslinę karjerą. Nepaisant to, mokslininko spėjimas, kad žmogų sudaro 10 dalių bakterijų ir 1 dalis žmogaus, vis dar cituojamas mokslo darbuose.

Tiesa, per pastaruosius metus kai kurie mikrobiologai taip pat pradėjo abejoti T. D. Luckey išgalvotu skaičiumi. 2014 m. Amerikos mikrobiologijos bendrijos išplatintoje ataskaitoje nurodoma, jog bakterinių ir žmogaus ląstelių santykis yra artimesnis 3 su 1. Kalifornijos universiteto San Franciske (JAV) mikrobiologas Peteris Turnbaugh, vienas iš žmonių, rengusių minėtą ataskaitą, sakė, kad absoliučių ląstelių skaičių nustatymas – itin sudėtingas skaičius. Paprastai tariant, ląstelių įvairovė ir kiekis – milžiniški.

„Svarbiausia, jog tai, dėl ko esame žmonės, – daugybė sveikatos, polinkio į ligas ir sveikimą aspektų – priklauso nuo metabolinio šių mikrobų aktyvumo. Nemanau, kad viskas priklauso vien nuo skaičių“, – sakė mikrobiologas.

Medikas, mokslininkas ir neseniai išleistos knygos „Missing Microbes“ autorius Martinas J. Blaseris, dalyvaujantis Žmogaus mikrobiomo projekte, teigė: „Kol kas nežinome tikslių skaičių, taigi lieka naudotis intervalu. Esama kitų skaičiavimų, kurie tikina, jog tikrasis santykis yra 3 su 1. Visi mokslininkai užsiėmę savais darbais, todėl, kiek man žinoma, bent kol kas niekas nesiėmė tyrimo, kuris šiuolaikiniais metodais pateiktų tikslesnius skaičius“.

„Netikras faktas“, kaip jį vadina J. Rosneris, mokslo pasaulyje iki šių dienų cirkuliuoja dėl to, jog jį labai paprasta rasti – kur kas paprasčiau, nei susirasti darbą, kuriame jis pateiktas pirmąkart. Pasak Bergeno universiteto (Norvegija) socialinės antropologijos tyrėjo Ole Bjorno Rekdalo, tai yra ciatavimų praktikos problema. O. B. Rekdalas mano, jog klaidinančios ar pasenusios citatos palaiko akademinių pramanų ir klaidų gyvybingumą.

„Kartais kyla jausmas, jog citatos mokslo darbuose naudojamos tokiu dažnumu ir tikslumu, kaip ir raudonėlio pabarstymas ant picos prieš ją kišant į krosnį“, – sakė norvegas.

„Dešimt dalių bakterijų ir viena dalis žmogaus“ puikiai sužadina žmogaus vaizduotę. Net jeigu šis skaičius yra neteisingas, jis nėra žalingas – akivaizdu, jog jis neturi jokių tiesioginių neigiamų pasekmių, be to, tai nėra ir sukčiavimo moksle rezultatas. Kitaip tariant, tai nėra toks ydingas darbas, kaip tas, kurio autorius tikino atradęs ryšį tarp skiepijimo ir autizmo. Galbūt labai apytikslis skaičiavimas ir ateityje išliks, nes jis labai parankus norint apstulbinti klausytojus ar skaitytojus, lygiai kaip kadaise pasakojimai apie neegzistuojančius Marso kanalus paskatino domėjimąsi Saulės sistema, o tikinimai, kad žmogus išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų, gali paskatinti aktyvesnį domėjimąsi neuromokslais.

Ir šiuo atveju vietoje to, kad šauktume, koks didingas sutvėrimas yra žmogus, galbūt susimąstysime, kad nesame tiek žmonės, kiek manėme esą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close