captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po 170 metų įminta Arktyje dingusios ekspedicijos mįslė

Kanados vyriausybė paskelbė, jog Arktyje atrastas vienas iš žinomiausių XIX a. dingusių laivų. Šalies ministras pirmininkas Stephenas Harperis ta proga paskelbė, jog „atskleista viena iš didžiausių Kanados paslapčių“, rašo nationalgeographic.com.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Kanados vyriausybė paskelbė, jog Arktyje atrastas vienas iš žinomiausių XIX a. dingusių laivų. Šalies ministras pirmininkas Stephenas Harperis ta proga paskelbė, jog „atskleista viena iš didžiausių Kanados paslapčių“, rašo nationalgeographic.com.

Beveik prieš 170 metų britų jūrų ekspedicija, vadovaujama sero Johno Franklino, nesėkmingai bandė atrasi Šiaurės vakarų jūrų kelią, tačiau ekspedicija dingo be pėdsako. Ir tik dabar pavyko atrasti vieno iš dviejų ekspedicijos laivo nuolaužas.

Laivai „H.M.S. Erebus“ ir „H.M.S. Terror“ prapuolė 1846 metais. Abi įgulos žuvo. Nors vėliau sausumoje pavyko rasti kelių įgulos narių kapus, o vietiniai inuitai tikino matę vieną laivą skęstant, iki šiol tikslus nesėkmingos kelionės likimas buvo karštų debatų objektas.

Dabar Kanados valdžia paviešino sonaro vaizdus, kuriuose veikiausiai matomas iš esmės nesuiręs laivas, besiilsintis jūros dugne ties Karaliaus Viljamo sala. Šį vaizdą užfiksavo nuotolinio valdymo aparatas, priklausantis „Parks Canada“.

„Nėra jokių abejonių, jog laivas yra arba „Erebus“, arba „Terror“, – sako jūrų kelionių ir laivų katastrofų istorikas Jamesas Delgado, dirbantis Kanados Nacionalinėje vandenynų ir atmosferos administracijoje. J. Delgado anksčiau yra ieškojęs laivų Arktyje, tačiau nedalyvavo pastarojoje kanadiečių ekspedicijoje, kuriai, eksperto teigimu, buvo ruošiamasi daugelį metų.

„Manau, tai bus vienas iš didžiausių mūsų laikų archeologinių jūros atradimų“, – sakė J. Delgado, parašęs knygą „Across the Top of the World: The Quest for the Northwest Passage“.

Pasak J. Delgado, J. Franklino ekspedicija buvo viena iš geriausiai parengtų ir daugiausiai patyrusių jūrininkų sutraukusi kelionė, kurios tikslas buvo atrasti Šiaurės vakarų jūrų kelią XIX a. viduryje. Anuomet vandens kelias šiauriau Šiaurės Amerikos buvo vertinamas tarsi navigacijos Šventasis Gralis, kuris būtų tapęs greituoju keliu iš Atlanto į Ramųjį vandenyną.

„Gal tai ir nebuvo kelionė į Mėnulį, bet tikrai velniškai panašu“, – sakė istorikas.

Ekspedicija iš Anglijos išplaukė 1845 metais. Pakeliui, pasiekus Kanados šiaurinius vandenius, jūrininkai sutiko banginių medžiotojus. O tuomet rezultatų belaukiantis pasaulis sulaukė tik tylos.

Vėlesniais metais ne viena šalis surengė iš pradžių gelbėjimo, o vėliau archeologines operacijas, kurių tikslas buvo aptikti dingusią ekspediciją ar bent jau jų pėdsakus.

Galų gale Beechey saloje aptikti keli įgulos narių kapai. Karaliaus Viljamo saloje rasti keli žmonių kaulai su pjovimo žymėmis – tai tyrinėtojai įvertino kaip ženklą, jog išgyvenusieji veikiausiai buvo priversti imtis kanibalizmo.

Vieno iš įgulos narių paliktame raštelyje buvo parašyta, jog J. Franklinas mirė, o laivai buvo apleisti, tačiau daugiau jokios informacijos nebuvo. Inuitai tikino matę vieną laivą greitai nugrimztant po vandeniu, tačiau vėlesnio meto istorikai tikino, jog laivus tikriausiai sutraiškė ledynai.

J. Delgado džiūgauja, kad aptikus beveik nesuirusį laivą galima tikėtis, jog bus atskleista daug daugiau detalių apie katastrofą – tikimasi, jog šaltas vanduo išsaugojo laive buvusius žurnalus ir užrašus.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...