captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Paršonis: pašalinus brukalą, elektroninis paštas atpigtų kelis kartus

Brukalas kenkia ir paprastiems vartotojams, ir įmonėms, o tam išleidžiami išleidžiamos milžiniškos sumos, sako informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis. „Kai mokame interneto mokestį, dalis to mokesčio bet kuriuo atveju dengia brukalo filtravimą. Jei iš apyvartos pašalintume visą brukalą, elektroninio pašto pristatymas atpigtų keturis kartus“, – pabrėžia jis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Brukalas kenkia ir paprastiems vartotojams, ir įmonėms, o tam išleidžiami išleidžiamos milžiniškos sumos, sako informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis. „Kai mokame interneto mokestį, dalis to mokesčio bet kuriuo atveju dengia brukalo filtravimą. Jei iš apyvartos pašalintume visą brukalą, elektroninio pašto pristatymas atpigtų keturis kartus“, – pabrėžia jis.

Nors dažnai vartotojai brukalą painioja su reklama, naujienlaiškių kūrimo įmonės vadovas Matas Pocius sako, kad atskirti nesudėtinga: „Naujienlaiškis – elektroninis laiškas, kurį siunčia paslaugas ar prekes parduodančios įmonės, turinčios vartotojo sutikimą. O brukalas yra laiškas, siunčiamas be vartotojo sutikimo.“

Brukalo keliami pavojai

Kasdien į pašto dėžutes, telefonus ar elektroninį paštą dešimtimis atkeliaujantys nepageidaujami laiškai, dar vadinami brukalu, kelia daug daugiau problemų, nei gali pasirodyti. Šiais laiškeliais plinta virusai, bandoma pavogti vartotojo asmeninius duomenis ar pinigus.

Informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis sako, kad brukalas yra visa nepageidaujama, neužsakyta informacija. „Brukalas yra ir trumposios žinutės, kurias gauname į telefoną, ir visos skrajutės, kurias tenka iškuopti iš pašto dėžutės, ir lapukai užkišami už automobilio valytuvų“, – vardija jis.

Norėdami pasiekti vartotojų pašto dėžutes ir telefonus, brukalo platintojai turi gauti jų kontaktus. Anot D. Paršonio, tai padaryti yra keli būdai: „Dažniausias legalus būdas – įvairiausios lojalumo ar kitokios akcijos, per kurias pateiki savo duomenis. Nelegalus, bet labai naudojamas būdas – supirkti adresynus ir duomenų bazes iš žmonių, kurie paleidžia vadinamuosius „webspiderius“, specializuotas interneto naršykles, renkančias adresus iš svetainių.“

Nepiktybiškai atrodantys laiškeliai gali kelti daug daugiau grėsmės, nei atrodo. D. Paršonio teigimu, brukalas kenksmingas keliais aspektais. „Pirmiausia jis trikdo, atima laiką. Be to, su brukalu keliauja virusai, kurie ieško naujų kontaktų, bando išgauti asmeninę informaciją, kartais pakenkia kompiuteriams. Beje, kompiuteriams pakenkia ne tiek dėl to, kad virusas piktas, o dėl to, kad jis prastai parašytas“, – pastebi IT specialistas.

Už brukalą patys ir sumokame

Labai svarbu, kad brukalas gali kenkti ne tik paprastam vartotojui, bet ir įmonėms. „Tai dar blogiau, nes išleidžiami milžiniški resursai, o mes visi juos apmokame, – teigia D. Paršonis. – Nereikia turėti iliuzijų – kai mokame interneto mokestį, dalis to mokesčio bet kuriuo atveju dengia brukalo filtravimą. Jei iš apyvartos pašalintume visą brukalą, elektroninio pašto pristatymas atpigtų keturis kartus.“

Pasak IT specialisto, kovoti su brukalu galima įvairiai. Vienas būdas – pažymėti, kad tai ir yra brukalas. „Nemažai elektroninio pašto programų ir tarnybų tokius pažymėtus laiškus stebi. Jei yra daug pažymėjimų, jie pradedami blokuoti arba automatiškai žymimi kaip brukalas. Kitas būdas – kreiptis į specialias tarnybas, kurios brukalą filtruoja“, – pataria jis.

Kaip atskirti brukalą nuo reklamos

D. Paršonis pastebi, kad pastaruoju metu brukalą sunku atskirti nuo reklamos. Pagrindinis skirtumas – reklama nepažeidžia privačios mūsų erdvės, mes ją girdime radijuje, matome internete, televizijoje.

Dažnai vartotojai brukalą painioja su vienu reklamos būdų – naujienlaiškiais. Naujienlaiškių kūrimo įmonės vadovas Matas Pocius sako, kad naujienlaiškis – elektroninis laiškas, kurį siunčia paslaugas ar prekes parduodančios įmonės, turinčios vartotojo sutikimą. O brukalas, pabrėžia jis, yra laiškas, siunčiamas be vartotojo sutikimo.

Dar vienas svarbus skirtumas tas, kad naujienlaiškiai neplatina virusų. „Virusus turi prisegtukai, todėl kompiuterį apkrėsti galima tik jį atidarius. Naujienlaiškiai neturi jokios prisegtos informacijos, kitaip patektų į brukalo dėžutę“, – primena M. Pocius.

Kaip ir D. Paršonis, naujienlaiškių kūrimo įmonės vadovas teigia, kad vartotojų adresus įmonės gauna legaliais būdais per įvairias lojalumo akcijas: „Populiariausias rinkimo būdas – lojalumo kortelės, nes, pildydamas anketą, vartotojas pateikia savo duomenis. Kitos priemonės – parodos ir renginiai, per kuriuos užmezgami kontaktai. Taip pat – akcijos, žaidimai, per kuriuos galima laimėti prizą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...