captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio medicinos premija – už imuninės sistemos tyrimus

2012 metų Nobelio medicinos premija skirta britui Johnui Gurdonui ir japonui Shinyai Yamanakai už atradimą, kad subrendusios ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiafunkcines ląsteles, pranešė tinklalapis nobelprize.org. Kaip sako VU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Sonata Jarmalaitė, šis atradimas iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į ląsteles – mokslininkai išaiškino, kad jeigu ląstelėms suteiksime ypatingas sąlygas, tai ji gali pavirsti pradine ląstele, į tokią, iš kokios išsivysto kiekvienas žmogus. Be to, atsirado ir nauja kryptis – vadinamoji ląstelių terapija. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

2012 metų Nobelio medicinos premija skirta britui Johnui Gurdonui ir japonui Shinyai Yamanakai už atradimą, kad subrendusios ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiafunkcines ląsteles, pranešė tinklalapis nobelprize.org. Kaip sako VU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Sonata Jarmalaitė, šis atradimas iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į ląsteles – mokslininkai išaiškino, kad jeigu ląstelėms suteiksime ypatingas sąlygas, tai ji gali pavirsti pradine ląstele, į tokią, iš kokios išsivysto kiekvienas žmogus. Be to, atsirado ir nauja kryptis – vadinamoji ląstelių terapija. 

Nobelio premija skirta kamieninių ląstelių ekspertams. J. Gurdonas 1962 metais nustatė, kad ląstelių paskirtį galima keisti ir įrodė tai eksperimentu. Jis paėmė kamieninėje ląstelėje saugomą genetinę informaciją (iš varlės virškinimo trakto) ir ją perkėlė į varlės kiaušinėlį, iš kurio vėliau išsivystė normalus buožgalvis.

2006 metais Shinyai Yamanaka įrodė, kad ląstelės gali būti perprogramuotos tapti kamieninėmis ląstelėmis. Eksperimento metu atskleista, kad tai įmanoma pakeitus kelis genus.

„Šitas atradimas iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į ląsteles. Anksčiau manė, kad jeigu organizme jos pavirto tam tikromis ląstelėmis – mūsų odos, plaukų ar pan. – reiškia, jos atgal į embrioną, pradines ląsteles pavirsti nebegalėtų, jos kažkokios labai pakitusios. Mokslininkai išaiškino, kad jeigu suteiksime ypatingas sąlygas toms ląstelėms, tai bet kuri diferencijuota mūsų audinių ląstelė – žarnyno ar odos – galėtų pavirsti pradine ląstele, į tokią, iš kokios išsivysto kiekvienas žmogus.

Praktiškai atsirado visa nauja kryptis, vadinamoji ląstelių terapija, tai irgi yra rimtas lūžis medicinoje. Dabar mąstoma taip, kad jeigu audiniai pakitę kažkokiu susirgimu, rimta bėda, tai anksčiau būdavo gydoma vaistais, o dabar galvojama, kad galima tiesiog iš to žmogaus paimti sveikų ląstelių, pervesti į pirmykštę būseną, paauginti mėgintuvėlyje ir pabandyti gydyti jo paties ląstelėmis. Taip, pavyzdžiui, gydomi nudegimai. Tai labai didelis pasiekimas“, – LRT.lt kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto profesorė Sonata Jarmalaitė.

Anot Nobelio premijų komiteto, šie mokslininkai „revoliucionizavo“ mokslą. Priduriama, kad šie atradimai iš pamatų pakeitė mūsų supratimą, kaip ląstelės bei organizmai vystosi.  

Kasmet pirmoji Nobelio premija skiriama už pasiekimus medicinos srityje. Nobelio premijos įteikiamos gruodžio 10-ąją, premijos įkūrėjo Adolfo Nobelio mirties dieną.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Nobelio premija 2012

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...