captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemę milžiniški asteroidai bombardavo daug ilgiau nei manyta

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis.

Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų. Anot mokslininkų, pirmųjų organizmų fosilijos Žemėje yra tik vos „jaunesnės“.

Stanfordo universiteto (Kalifornija, JAV) mokslininkas Donaldas Lowe įsitikinęs, kad bombardavimas visgi truko ilgiau ir baigėsi prieš 3 mrld. metų, kai Žemėje jau egzistavo gyvybė.

D. Lowe ir kolegos daugiau nei 40 metų analizavo akmenis pietinėje Afrikoje esančiame Barbertono žalsvųjų akmenų ruože. Prieš 25 metus mokslininkai ten atrado keturis sferulių sluoksnius, kurie turėjo susiformuoti dėl keturių milžiniškų kūnų smūgių į Žemę. Tai turėjo įvykti prieš 3,5 ir 3,2 mlrd. metų.

Neseniai D. Lowe atrado dar keturis sferulių sluoksnius. Tai įrodo, jog per 250 mln. metų smūgių buvo ne keturi, o aštuoni, rašo newscientist.com.

„Kadangi Mėnulyje taip pat yra maždaug 3 mlrd. metų senumo kraterių, Žemė taip pat negalėjo išvengti smūgių“, – teigė D. Lowe.

Anot mokslininko, susidūrimai turėjo būti labai stiprūs. Antai asteroidas, kuris sunaikino dinozaurus, po savęs paliko tik kelių milimetrų storio sferulių sluoksnį. O D. Lowe atrastų sluoksnių storis – 30–40 cm. D. Lowe nuomone, asteroidų skersmuo siekė net 20 km. Kiekvienas susidūrimas turėjo išmušti 400–800 km skersmens kraterius. D. Lowe apskaičiavo, kad smūgiai sukėlė itin stiprius žemės drebėjimus ir cunamius, kurie apimdavo visą Žemę.

Jeigu tokie susidūrimai įvyktų dabar, gyvybei išgyventi būtų neįmanoma. Tačiau tuomet visi organizmai buvo vienaląsčiai. „Mes nežinome, ar susidūrimai būtų pražūtingi ir, pavyzdžiui, bakterijoms, tačiau faktas, kad tie organizmai, kurie buvo toliau nuo susidūrimo vietos, tikrai išgyveno“, – sakė D. Lowe.

Smūgiai pražūtingi buvo fotosintetinančioms bakterijoms, mat jie turėjo išgarinti bent 100 metrų bendro vandenynų lygio, įkaitinti atmosferą iki šimtų laipsnių karščio. Tokiomis sąlygomis fotosintezė vykti negalėjo. Manoma, kad šis atradimas gali paaiškinti ir tai, kodėl Žemėje daugiau deguonies atsirado tik prieš 2,4 mlrd. metų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...