captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai jau ruošia „LituanicaSAT-2“

Pir­mo­jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ kū­rė­jai dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rių me­tų Vy­te­nis Bu­zas ir dvi­de­šimt de­vy­ne­rių Lau­ry­nas Ma­čiu­lis­jau­čia­si pa­si­tar­na­vę at­ei­ties kar­toms ir jau su­si­tel­kė į nau­ją pro­jek­tą.
V. Buzas (k) ir L. Mačiulis, Projekto kūrėjų nuotr.
V. Buzas (k) ir L. Mačiulis, Projekto kūrėjų nuotr.

Pir­mo­jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ kū­rė­jai dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rių me­tų Vy­te­nis Bu­zas ir dvi­de­šimt de­vy­ne­rių Lau­ry­nas Ma­čiu­lis ­jau­čia­si pa­si­tar­na­vę at­ei­ties kar­toms ir jau su­si­tel­kė į nau­ją pro­jek­tą.

„Li­tua­ni­ca­SAT-1“ pra­dė­tas kur­ti 2012 me­tų lie­pą. Šie­met sau­sio 9 die­ną jį kar­tu su ki­tais 32 ma­žai­siais pa­ly­do­vais iš NA­SA skry­džių cen­tro JAV į Tarp­tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį nu­ga­be­no erd­vė­lai­vis „Cyg­nus 2“, iš­kel­tas ra­ke­tos ne­šė­jos „An­ta­res“. Že­mės or­bi­ta „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ pra­dė­jo skrie­ti va­sa­rio 28-ąją ir sa­vo sėk­min­gą mi­si­ją bai­gė, kaip pa­tvir­ti­no Šiau­rės Ame­ri­kos ae­ro­nau­ti­kos gy­ny­bos va­do­vy­bė (NO­RAD), lie­pos 28 die­ną, su­deg­da­mas tan­kiuo­siuo­se Že­mės at­mos­fe­ros sluoks­niuo­se.

„Li­tua­ni­ca­SAT-1“ mi­si­jos va­do­vas V. Bu­zas ir mi­si­jos tech­ni­kos va­do­vas L. Ma­čiu­lis jau pra­dė­jo „Li­tua­ni­ca­SAT-2“ pro­jek­tą. Prie jo fi­nan­sa­vi­mo pri­si­dės ir ką tik lai­mė­tas vers­lo star­tuo­lių kon­kur­sas. Moks­lo, ino­va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų agen­tū­ros (MI­TA) or­ga­ni­zuo­ja­mas moks­li­nių ty­ri­mų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plė­tros (MTEP) re­zul­ta­tų ko­mer­ci­ni­mo kon­kur­so tiks­las – ska­tin­ti kur­tis Lie­tu­vo­je moks­lui im­lias įmo­nes. Pir­mo­jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo kū­rė­jų ko­man­da pa­te­ko tarp 18 ge­riau­sių star­tuo­lių.

Ki­to­kia žinia

„Šį kar­tą ei­na­me su šiek tiek ki­to­kia ži­nia, – pa­brė­žė L. Ma­čiu­lis. – Ne­sa­ko­me, kad ku­ria­me an­trą lie­tu­viš­ką pa­ly­do­vą. Sa­ko­me, kad su­ge­ba­me kons­truo­ti pa­ly­do­vus. Ir kons­truo­da­mi šią įran­gą, ku­ri bū­tų nau­din­ga ki­toms ko­man­doms pa­sau­ly­je, ga­li­me su­kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę: tuos kom­po­nen­tus par­duo­ti ir už­dirb­ti Lie­tu­vai pi­ni­gų.“

Pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta „LituanicaSAT-1“

Ne­si­ren­gia­ma iš kar­to šok­ti į rin­ką, kep­ti, pa­sak V. Bu­zo, kom­po­nen­tus siun­to­mis po šim­tą ar tūks­tan­tį vie­ne­tų. Dar rei­kia įdė­ti ne­ma­žai dar­bo, užau­gin­ti inf­ras­truk­tū­rą ir pa­čiai ko­man­dai pa­aug­ti, su­stip­rė­ti, ta­čiau ti­ki­ma­si, kad po dve­jų ar tre­jų me­tų bus ga­li­ma iš to pra­gy­ven­ti. Ti­ria­ma rin­ka, ko­kie pro­duk­tai bū­tų įdo­mūs, ko­kių rei­kė­tų pa­slau­gų. Ga­li­mi ir su­dė­ti­niai va­rian­tai: pa­slau­gos ir pa­čių su­kur­ti pro­duk­tai.

„Kon­ku­ren­tų yra ir jie, be abe­jo, ku­rį lai­ką jau dir­ban­tys. Ta­čiau mes siū­lo­me uni­ka­lius spren­di­mus, ku­rie ga­lė­tų pa­leng­vin­ti mū­sų klien­tams ar par­tne­riams ke­lią į kos­mo­są, – sa­kė ae­ro­nau­ti­kos in­ži­nie­riai. – At­ei­da­mi į rin­ką, pa­di­di­na­me kon­ku­ren­ci­ją ki­tiems ga­min­to­jams ir kar­tu at­pi­gi­na­me kom­po­nen­tus. Kos­mo­sas tam­pa dar la­biau prie­ina­mas net to­kioms ma­žoms vals­ty­bėms kaip mes.“

Nu­brai­žy­ta ant servetėlės

Kai 2012 me­tų va­sa­rą V. Bu­zas ir L. Ma­čiu­lis sta­ža­vo NA­SA Ame­so ty­ri­mų cen­tre Ka­li­for­ni­jo­je, su sta­žuo­tės va­do­vu Mar­cu Mur­ba­chu tie­siog ant ser­ve­tė­lės ėmė brai­žy­ti pla­nus, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti pir­ma­sis lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas ir nuo ko rei­kė­tų pra­dė­ti. V. Bu­zas po avia­ci­jos in­ži­ne­ri­jos ba­ka­lau­ro stu­di­jų Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­te stu­di­ja­vo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te me­cha­tro­ni­kos ma­gis­tran­tū­rą. L. Ma­čiu­lis bu­vo ką tik ap­gy­nęs VGTU avia­ci­jos in­ži­ne­ri­jos ma­gis­tro laips­nį.

„Apie me­tus pro­jek­ta­vo­me, dir­bo­me teo­riš­kai, dar ge­rą pus­me­tį kons­tra­vo­me. Bu­vo įvai­rių tai­sy­mų ir ra­ke­tos pa­lei­di­mas ati­dė­tas. Ga­liau­siai la­bai sim­bo­liš­kai iš­si­dės­tė da­tos: pa­ly­do­vas pa­leis­tas va­sa­rio 28 die­ną, o mi­si­jos pa­bai­ga – ly­giai po pen­kių mė­ne­sių, lie­pos 28-ąją, – pa­sa­ko­jo „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ mi­si­jos va­do­vas. – Su­kaup­ta di­džiu­lė pa­tir­tis. Pe­rė­jo­me vi­są cik­lą nuo idė­jos ant ser­ve­tė­lės (ją esa­me iš­sau­go­ję) iki gy­vo pa­ly­do­vo kos­mo­se – at­li­ku­sio sa­vo mi­si­ją ir su­de­gu­sio. Džiau­gia­mės, kad pro­jek­tas bu­vo šim­tu pro­cen­tų sėk­min­gas. Pa­sie­kė­me vi­sus už­sib­rėž­tus tiks­lus. Ne­ga­na to, bu­vo­me įver­tin­ti tarp­tau­ti­niu mas­tu ra­di­jo mė­gė­jų bend­ruo­me­nės.“

„Gy­vas ir tu­riu ener­gi­jos“

Pa­ly­do­vas ne­bu­vo tie­siog skrie­jan­ti dė­žu­tė. Jam bu­vo iš­kel­ti kon­ke­tūs tech­no­lo­gi­niai už­da­vi­niai. Pa­sak mi­si­jos tech­ni­kos va­do­vo, įren­gi­nys tu­rė­jo pats au­to­no­miš­kai veik­ti kos­mo­se, iš­gy­ven­ti ten at­šiau­rio­mis są­ly­go­mis. Pir­miau­sia, kai iš Tarp­tau­ti­nės kos­mi­nės sto­ties bu­vo su­perš­liu­zu iš­trauk­tas į at­vi­rą kos­mo­są. Ten pra­lei­do ke­lias par­as iš­jung­tas ir la­bai at­ša­lo. Bu­vo ri­zi­ka, kad kas nors ga­li ne­su­veik­ti, bet vis­kas su­vei­kė. Pa­ly­do­vas tu­rė­jo au­to­ma­tiš­kai iš­skleis­ti an­te­nas ir jos iš­sisk­lei­dė. Ta­da tu­rė­jo pra­dė­ti trans­liuo­ti trum­pą ži­nu­tę, už­ko­duo­tą Mor­zės abė­cė­le: aš gy­vas, ma­no tem­pe­ra­tū­ra to­kia, tu­riu tiek ener­gi­jos.

„Iš gau­tų duo­me­nų spren­dė­me, ko­kia pa­ly­do­vo būk­lė. Ta­da pra­dė­jo­me eks­pe­ri­men­tus. Vie­nas jų – iš­ban­dy­tas va­di­na­ma­sis ra­di­jo re­trans­lia­to­rius, įren­gi­nys, ku­ris pri­ima bal­so pra­ne­ši­mą iš vie­no ra­di­jo ko­res­pon­den­to ir per­duo­da ki­tiems, – aiš­ki­no L. Ma­čiu­lis. – Pra­plės­tas bend­ra­vi­mo at­stu­mas ra­di­jo ry­šiu. Įsi­vaiz­duo­ki­te 10 cm kraš­ti­nės ku­bo dė­žu­tė­je ra­di­jo sto­tį, ku­ri pa­de­da su­si­kal­bė­ti žmo­nėms nuo Is­pa­ni­jos iki Ru­si­jos. Daug ra­di­jo ko­res­pon­den­tų bu­vo ir Ame­ri­ko­je.“

Eks­pe­ri­men­tas uni­ka­lus tuo, kad pir­mą kar­tą pa­sau­ly­je to­kio ti­po re­trans­lia­to­rius bu­vo įkom­po­nuo­tas į to­kį ma­žą pa­ly­do­vą ir kuo pui­kiau­siai vei­kė. Ne tik per­da­vė Lie­tu­vos pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės žo­džius vi­sam pa­sau­liui. Ra­di­jo mė­gė­jai iš vi­so pa­sau­lio per jį bend­ra­vo ir bu­vo itin ge­ri at­si­lie­pi­mai.

As­me­nu­kė iš kosmoso

Ki­ta už­duo­tis – pa­da­ry­ti kos­mo­se nuo­trau­ką – taip pat bu­vo iš­šū­kis. Dėl la­bai ma­žos duo­me­nų per­da­vi­mo spar­tos rei­kė­jo la­bai il­gai ją siųs­tis, dė­lio­ti po ga­ba­liu­ką, bet ga­lų ga­le pir­mo­ji lie­tu­viš­ka nuo­trau­ka iš kos­mo­so pa­vy­ko. Vė­liau jų bu­vo ir dau­giau: nu­fo­tog­ra­fuo­ta Že­mė ir Mė­nu­lis, la­bai gra­žūs kos­mo­so vaiz­dai.

„Tos nuo­trau­kos ne­bu­vo tik pa­sig­ro­žė­ti, – pa­tiks­li­no mi­si­jos tech­ni­kos va­do­vas. – Iš jo­se ma­to­mo vaiz­do spren­dė­me, ar tei­sin­gai iš­sisk­lei­dė an­te­nos, ar jos ne­su­si­pai­nio­jo. An­te­nos nuo­trau­ko­se pui­kiai ma­ty­ti. Dar ver­ti­no­me, ar pa­ly­do­vas ti­krai žiū­ri ten, kur tu­rė­tų žiū­rė­ti, ir da­rė­me iš­va­das, kaip jis sta­bi­li­zuo­ja­si. Aps­kri­tai duo­me­nys, ku­riuos at­si­siun­tė­me iš pa­ly­do­vo apie jo tech­ni­nius par­ame­trus, par­odė, kaip mū­sų su­kur­ta įran­ga vei­kia, kaip rea­guo­ja į eks­tre­ma­lias są­ly­gas, ir pa­tvir­ti­no mū­sų tech­no­lo­gi­nius spren­di­mus.“

Įvyk­dęs misiją

Ga­na tiks­liai prog­no­zuo­ta, kad pa­ly­do­vas skries apie pu­sę me­tų. Skrie­jo pen­kis mė­ne­sius. Pa­sak V. Bu­zo, tam ti­krų gam­tos są­ly­gų žmo­gus dar ne­ga­li nu­spė­ti. Pa­vyz­džiui, kad ir Sau­lės ak­ty­vu­mo mak­si­mu­mas, bu­vęs prieš ke­lias sa­vai­tes. Po jo iš kar­to – mi­ni­mu­mas ir vi­siš­kas šti­lis. Jei Sau­lė ne to­kia ak­ty­vi, pa­ly­do­vas skren­da šiek tiek il­giau, o jei ak­ty­ves­nė – at­mos­fe­ra pa­si­pu­čia kaip pū­kuo­tas ka­muo­liu­kas – ir pa­ly­do­vas skren­da trum­piau.

„Tas mil­ži­niš­kas grei­tis, ku­riuo „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ bu­vo iš­svies­tas į kos­mo­są, po tru­pu­tį lė­tė­jo, ener­gi­jos ma­žė­jo. Ga­lų ga­le, kai pa­ly­do­vas la­bai pri­ar­tė­jo prie Že­mės, pa­sie­kė maž­daug 140 km aukš­tį, at­mos­fe­ros da­le­lių pa­sip­rie­ši­ni­mas pa­si­da­rė toks, kad jis ne­be­tu­rė­jo tiek ki­ne­ti­nės ener­gi­jos, kad ga­lė­tų to­liau skrie­ti, – sa­kė L. Ma­čiu­lis. – Lie­pos 28-ąją pa­ly­do­vas tie­siog pra­ra­do ener­gi­ją, dėl di­de­lės trin­ties į at­mos­fe­rą pra­dė­jo kais­ti ir leis­da­ma­sis že­myn po tru­pu­tį su­de­gė.“

Pa­sau­li­nia­me tinkle

Da­bar pir­mo­jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo kū­rė­jai kar­tu su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu, VGTU ir par­tne­riais įsi­trau­kė į ki­tą pro­jek­tą, pa­va­din­tą „Li­tua­ni­ca­SAT-2“. Pats pa­ly­do­vas bus tris kar­tus di­des­nis ir su­dė­tin­ges­nis. Jam ke­lia­ma kon­kre­ti moks­li­nė už­duo­tis ir lau­kia di­des­nis iš­šū­kis.

„Da­ly­vau­si­me Von Kar­ma­no ins­ti­tu­to Briu­se­ly­je koor­di­nuo­ja­ma­me ter­mos­fe­ros ty­ri­mo eks­pe­ri­men­te, – pa­sa­ko­jo L. Ma­čiu­lis. – Šio­je moks­li­nė­je mi­si­jo­je bū­si­me pa­sau­li­nio – 50 pa­ly­do­vų iš Azi­jos, Ame­ri­kos, Eu­ro­pos ir Af­ri­kos – tink­lo da­li­mi. Kiek­vie­nas pa­ly­do­vas tu­rės po moks­li­nį ins­tru­men­tą. Mū­sų ins­tru­men­tas fik­suos vie­na­to­mio de­guo­nies kon­cen­tra­ci­ją ter­mos­fe­ro­je. Duo­me­nys, su­rink­ti iš vi­sų pa­ly­do­vų, bus ana­li­zuo­ja­mi ir pa­dės su­si­da­ry­ti tiks­les­nį ter­mos­fe­ros mo­de­lį. Ši in­for­ma­ci­ja la­bai nau­din­ga erd­vė­lai­viams, skren­dan­tiems že­mo­je or­bi­to­je.“

Pa­ly­do­vai, kaip pa­tiks­li­no V. Bu­zas, bus pa­leis­ti jau ne per Tarp­tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį kaip „Li­tua­ni­ca­SAT-1“. Iš Bra­zi­li­jos Al­kan­ta­ros kos­mod­ro­mo pa­ki­lu­si ra­ke­ta, bend­ra­dar­biau­jant bra­zi­lams ir ukrai­nie­čiams, vi­sus 50 pa­ly­do­vų nu­ga­bens ir pa­ti pa­leis tie­siai į kos­mo­są. Ukrai­nie­čiai šio­je sri­ty­je, pa­sak ae­ro­nau­ti­kos in­ži­nie­riaus, ne­ma­žai pa­žen­gę. Jų su­kons­truo­ta ir ra­ke­tos, ku­ri ne­šė „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ į kos­mo­są, pir­mo­ji pa­ko­pa. Dar so­viet­me­čiu ukrai­nie­čiai da­ly­va­vo įvai­rio­se kos­mo­so prog­ra­mo­se ir kū­rė ne tik pa­ly­do­vus, bet ir ra­ke­tas.

Lie­tu­vių ae­ro­nau­ti­kos in­ži­nie­riai pa­ly­do­vui „Li­tua­ni­ca­SAT-2“ yra nu­ma­tę ir sa­vo eks­pe­ri­men­tą – iš­ban­dy­ti ma­žą ra­ke­ti­nį va­rik­liu­ką, ku­ris pa­dės to­kio ti­po pa­ly­do­vams tap­ti mo­bi­liems ir šiek tiek sa­va­ran­kiš­kiems or­bi­to­je, t. y. ne tik skrie­ti ten, kur iš­mes­ti, bet ir pa­keis­ti sa­vo or­bi­tą, ju­dė­ji­mo tra­jek­to­ri­ją, or­bi­tos for­mą, ki­tus par­ame­trus, ir tru­pu­tį pa­il­gin­ti mi­si­jos lai­ką.

Pa­si­tar­na­vę at­ei­ties kartoms

Kos­mo­so en­tu­zias­tai kol kas įsi­kū­rę vie­no­je VU Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to la­bo­ra­to­ri­jo­je. Jo­je su­kur­tas ir pir­ma­sis lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas. Pa­sak ko­man­dos ly­de­rių, bū­tent žmo­nės iš šio fa­kul­te­to pir­mie­ji pri­si­dė­jo prie „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ pro­jek­to. Vie­nas ab­sol­ven­tas stu­di­juo­da­mas Ang­li­jo­je su­si­do­mė­jo pro­jek­tu (Gin­tau­tas Šuls­kus, Sau­tamp­to­no uni­ver­si­te­to dok­to­ran­tas, bu­vo pa­ly­do­vo „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ prog­ra­mi­nės įran­gos ar­chi­tek­tas) ir pri­trau­kė dar sa­vo ko­le­gų dok­to­ran­tų. Kai su­si­bū­rė kri­ti­nė ma­sė, lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo kū­rė­jai krei­pė­si į fa­kul­te­to va­do­vy­bę. Su­lau­kė pro­de­ka­no Li­no Bu­kaus­ko pa­lai­ky­mo. Vė­liau uni­ver­si­te­tas kaip or­ga­ni­za­ci­ja įtrauk­tas į pro­jek­tą.

„Ne­ko­mer­ci­nia­me pro­jek­te žmo­nės vie­naip pri­si­dė­jo. Da­bar pri­va­lo­me pa­si­rū­pin­ti, kad rim­čiau­siai pri­si­dė­ję ga­lė­tų čia dirb­ti, – kal­bė­jo V. Bu­zas. – Be abe­jo, Lie­tu­vo­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ski­ria­si nuo Da­ni­jos ar Ang­li­jos. Įsit­vir­ti­nus už­sie­ny­je ne taip leng­va at­si­sa­ky­ti veik­los ir grįž­ti į Lie­tu­vą. Ti­kė­si­mės, kad at­ei­ty­je iš­aug­si­me į to­kį cen­trą, kad ga­lė­si­me pa­sam­dy­ti ir už­sie­nie­čių, ne tik pa­tys dirb­ti.“

L. Ma­čiu­lio ma­ny­mu, rei­ka­lai ju­da į ge­rą­ją pu­sę. Žmo­nių po­žiū­ris kei­čia­si. Pa­vyz­džiui, VU Fi­zi­kos fa­kul­te­to ab­sol­ven­tas Bro­nis­lo­vas Raz­gus, par­ašęs ba­ka­lau­ro dar­bą iš „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ pro­jek­to, iš­va­žia­vo stu­di­juo­ti į Olan­di­ją, ta­čiau nuo­lat grįž­ta į Lie­tu­vą ir ga­li bū­ti, kad bai­gęs stu­di­jas, vėl pri­si­dės prie ko­man­dos. Jus­ti­nas Lin­gys stu­di­juo­ja elek­tro­ni­kos moks­lus Hon­kon­go moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­te Ki­ni­jo­je ir grį­žo į Lie­tu­vą at­lik­ti pra­kti­kos „Li­tua­ni­ca­SAT-1“ gru­pė­je.

„Pa­tir­tis, įgy­ta iš­vy­kus, la­bai ge­ra, ta­čiau nė la­še­lio ne­si­gai­liu, kad nu­spren­dė­me pra­dė­ti veik­lą Lie­tu­vo­je, – sa­kė „Li­tua­ni­ca­SAT-1 mi­si­jos tech­ni­kos va­do­vas. – Kad ir ko­kia bū­tų at­ei­tis, jau­čia­mės esą is­to­ri­jos da­lis. Tam ti­kra pra­sme pa­kei­tė­me is­to­ri­ją ir pa­si­tar­na­vo­me at­ei­ties kar­toms. Ga­lų ga­le pa­tys iš­to­bu­lė­jo­me.“

Ne­abe­jo­ja ir „Li­tua­ni­ca­SAT-1 mi­si­jos va­do­vas V. Bu­zas, kad pa­si­rink­tas ke­lias kur kas įdo­mes­nis nei iš­va­žia­vus sve­tur di­de­lė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je tap­ti ma­žu varž­te­liu. Vi­si pro­jek­to da­ly­viai yra kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų pra­di­nin­kai Lie­tu­vo­je. Pliu­sas ar mi­nu­sas su­si­kur­ti sau ga­li­my­bes, kos­mo­so en­tu­zias­tai da­bar ne­ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, ta­čiau no­ri dirb­ti to­liau ir žiū­rė­ti, kas iš to iš­eis at­ei­ty­je.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...