captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kosminis zondas „Rosetta“ įskriejo į orbitą aplink kometos branduolį

Kosminis zondas „Rosetta“ trečiadienį atliko istorinį susitikimą su kometa, užbaigdamas dešimtmetį trukusias gaudynes, per kurias tas aparatas nuskriejo apie 6 mlrd. kilometrų Saulės sistemoje, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Kosminis zondas „Rosetta“ trečiadienį atliko istorinį susitikimą su kometa, užbaigdamas dešimtmetį trukusias gaudynes, per kurias tas aparatas nuskriejo apie 6 mlrd. kilometrų Saulės sistemoje, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Esame prie kometos“, – vaizdo transliacijoje internetu iš skrydžių valdymo centro Vokietijos mieste Darmštate paskelbė „Rosetta“ skrydžio valdymo grupės vadovas Sylvainas Lodiotas.

„Rosetta“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, kada nors įskriejusiu į orbitą aplink kometos branduolį. Manoma, kad šių pirmykščių Saulės sistemos darinių lede ir dulkėse galima rasti užuominų apie planetų formavimosi procesus.

Lapkritį kibernetinis „Rosetta“ nešamas mokslinių tyrimų zondas „Philae“ bus pasiųstas nusileisti ant kometos paviršiaus ir taps pirmuoju tokį manevrą atlikusiu aparatu.

Zondo susitikimas su Čuriumovo-Gerasimenko kometa (67P/Churyumov-Gerasimenko) buvo patvirtintas 9 val. 29 min. Grinvičo (12 val. 29 min. Lietuvos) laiku, kai valdymo stotys Žemėje gavo signalų iš aparato, skriejančio už 400 mln. kilometrų.

ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacques'as Dordainas gyrė 20 metų trukusias pastangas sukonstruoti, pagaminti ir paleisti tris tonas sveriantį zondą, kuris buvo nukreiptas tiksliai prie mažyčio objekto, skriejančio toli kosmose.

„Dėl to 2014-ieji tampa „Rosetta“ metais, – sakė jis. – „Rosetta“ misija – unikali; unikali dėl savo mokslinio tikslo. Suprasti mūsų kilmę aiškiai yra geriausias būdas suprasti mūsų ateitį.“

„Rosetta“ misijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ buvo paskelbta žinutė „Labas, kometa!“ visų 20 šalių, kurios yra ESA narės, kalbomis.

Istorinis susitikimas

„Tai istorinis susitikimas ir didingas „pirmasis kartas“ pasaulio moksle, kurio pasaulinė kosmoso bendruomenė laukė dešimtmetį“, – sakė Prancūzijos nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), svariai prisidėjusio prieš šio projekto, prezidentas Jeanas-Yves'as Le Gallis.

ESA paskelbė iš arti padarytą nuotrauką, kurioje matomas duobėtas pilkšvas kometos branduolys, per kurio vidurį eina gili sąsmauka.

„Mūsų pirmieji aiškūs žvilgsniai į kometą suteikia daug peno mintims“, – sakė projekto mokslininkas Mattas Tayloras.

„Ar šis dvinaris darinys susidarė iš dviejų kometų, kurios susijungė per Saulės sistemos istoriją, ar tai viena kometa, dramatiškai ir asimetriškai paveikta erozijos bėgant laikui?“ – spėliojo jis.

2004 metų kovą paleista „Rosetta“ turėjo keturis kartus praskristi arti Marso ir Žemės, panaudodama jų gravitacijos jėgą, kad įgytų pakankamą greitį ir galėtų prisivyti taikinį.

Aparatas 31 mėnesį praleido budėjimo režime, kai jam smarkiai nutolus Saulės šviesa tapo per silpna, kad saulės baterijos galėtų tiekti pakankamai energijos. Tas periodas baigėsi sausį, kai „Rosetta“ buvo „pažadinta“ signalu iš Žemės.

Tuomet aparatas atliko virtinę sudėtingų manevrų, kad pradėtų skrieti aplink kometą maždaug pėsčiojo greičiu. Jeigu bent vienas iš tų manevrų būtų nepavykęs, zondas tikriausiai būtų praskriejęs šalia savo taikinio.

Paskutinė procedūra buvo silpnas postūmis manevriniais varikliais, kurie veikė 6 min. 26 sek., nurodė ESA. „Tas variklių paleidimas nukreips „Rosetta“ į pirmąją iš virtinės trinarių trikampių trajektorijų aplink kometą“, – pridūrė agentūra.

Skriedamas „piramidine“ trajektorija, aparatas bus nutolęs nuo kometos maždaug 100 kilometrų, sakė S. Lodiotas. Kiekviena to trikampio kraštinė bus apie 100 kilometrų ilgio, o „Rosetta“ tą atstumą nuskries per 3–4 dienas. Po kiekvieno manevro „Rosetta“ lėtai artės prie dangaus kūno, kol rugsėjį galiausiai pradės skrieti nuolatine gravitacine orbita.

Pirminė materija

Astrofizikų nuomone, kometos yra senoviniai dangaus kūnai, sudaryti iš dulkių ir ledo, likusių formuojantis Saulės sistemai prieš maždaug 4,6 mlrd. metų. Šios „kosminės šiukšlės“ yra seniausi ir mažiausiai kosminių procesų paveikti dariniai mūsų centrinio šviesulio kaimynystėje. Tikimasi, kad kometos cheminės ir fizinės sudėties analizė suteiks užuominų, kaip planetos susidarė po to, kai įsižiebė Saulė.

Šio zondo pavadinimas susijęs su garsiuoju Rozetos akmeniu, dabar saugomu Britų muziejuje, padėjusiu iššifruoti senovės Egipto hieroglifus. „Philae“ pavadinimas susijęs su Filų sala Nilo upėje, kurioje rastas hieroglifais išmargintas obeliskas irgi padėjo iššifruoti Rozetos akmens įrašus.

Keturių kilometrų skersmens kometos branduolys kas 6,5 metų apskrieja aplink Saulę elipsine orbita, kurios tolimiausias taškas yra už Jupiterio orbitos. Ši kometa pavadinta dviejų ukrainiečių astronomų – Klimo Čuriumovo ir Svetlanos Gerasimenko, atradusių ją 1969 metais – pavardėmis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close