captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sukurtas visiškai permatomas kūnas padės perprasti vėžį

Mokslininkai rado būdą, kaip kūną paversti permatomu. Manoma, kad ši naujovė pasitarnaus studijuojantiems smulkių detalių anatomiją bei perprantant vėžio plitimą.
Cell nuotr.
Cell nuotr.

Mokslininkai rado būdą, kaip kūną paversti permatomu. Manoma, kad ši naujovė pasitarnaus studijuojantiems smulkių detalių anatomiją bei perprantant vėžio plitimą.

 „Nors audinių permatomumo idėja gyvuoja jau šimtmetį, tačiau mūsų žiniomis, tai yra pirmasis eksperimentas, kuomet pasiektas pilnas kūno nuskaidrinimas“ – pakomentavo tyrimui vadovavusi Kalifornijos technologijų instituto daktarė Vivian Gradinaru.

„Mūsų metodikos dėka galima greitai ir lengvai gauti naudingos informacijos apie kūno anatomiją. Ji suteikia galimybę pažvelgti į visą organizmo žemėlapį. O taip pat, pavyzdžiui, kaip periferiniai nervai bei organai gali paveikti už pažinimą ir žinių įsisavinimą atsakingas smegenų dalis“, – tęsia ji.

Prieš visą procedūrą ir apdorojimą cheminėmis medžiagomis, eksperimente naudoti gyvūnai yra užmigdomi, o jų oda pašalinama. Galiausiai graužikas atrodo, kaip želatinos gabalėlis su organais viduje, kurie yra prilaikomi tik šios masės.

Pelės biomedicininiams tyrimams yra pasirenkamos todėl, kad jų bendroji biologija labai panaši į mūsų. O ją dar šiek tiek pakoregavus, galima imituoti net žmogaus ligas.

Permatomas kūnas suteikia daug daugiau informacijos nei rentgeno spinduliai ar tyrimas magnetinio rezonanso tomografu.

Kūno nuskaidrinimo metodas pagrįstas kraujagyslių prisotinimu tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Visa tai atliekama ir su smegenimis bei stuburu. Kai kurie chemikalai tiesiog palaiko audinio formą vietoje, kiti išplauna šviesą blokuojančius riebalus.

Pasak eksperimento autorės, sukurti skaidrią pelę užtrunka apie savaitę, o žiurkę – apie 14 dienų. Mokslininkai taip pat naudoja spalvotus žymeklius, kuriais pabrėžia tam tikras svarbias anatomines detales, pavyzdžiui, aktyvius genus ir panašiai.

„Be nervų sistemos perpratimo, naujasis kūrinys gali padėti nustatyti vėžio plitimo ypatumus, – komentuoja daktarė, kurios tyrimo rezultatai buvo aprašomi žurnale „Cell“, – Ji taip pat gali pasitarnauti gydytojams analizuojant biopsijos mėginius“.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...