captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujovės, apversiančios pasaulį aukštyn kojomis

Britų mokslinės fantastikos autorius Arthuras C. Clarke'as, kurio geriausiai žinomas kūrinys yra romanas „2001 metų kosminė odisėja“, yra pasakęs: „Bet kokia pakankamai pažangi technologija yra neatskiriama nuo magijos“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Britų mokslinės fantastikos autorius Arthuras C. Clarke'as, kurio geriausiai žinomas kūrinys yra romanas „2001 metų kosminė odisėja“, yra pasakęs: „Bet kokia pakankamai pažangi technologija yra neatskiriama nuo magijos“.

Bėgant laikui ir technologinei pažangai vis spartėjant, magijos išvysime bemaž visose gyvenimo srityse – nuo karybos iki medicinos, rašo tumotech.com

Apie kiekvieną iš šių pokyčių išsamiau:

1. Karyba

1.1. Metamedžiagų paviršiai. Metamedžiagos inžinerijoje apibūdinamos kaip dirbtinės medžiagos, pasižyminčios itin naudingomis elektromagnetinėmis savybėmis. Šių medžiagų panaudojimas objektų slėpimui gali padėti sukurti kažką panašaus į magišką Hario Poterio skraistę. Tokia galimybė per pastaruosius penkerius metus tapo vis labiau įmanoma – jos pagrindas yra 2011 metais pasiektas Ilinojaus universiteto (JAV) medžiagų mokslo profesoriaus Johno Rogerso proveržis. J. Rogersas sukūrė štampavimo tipo spausdinimo būdą, kuriuo galima kurti didelis metamedžiagų gabalus. Tokiu būdu atsivėrė galimybė kurti didesnes, praktiškai panaudojamas „nematomumo skraistes“ – iki 2011 metų apie tai buvo galima tik pasvajoti. Bendrovės, kurios metamedžiagų srityje yra pasiekę daugiausiai, yra „Alight Technologies ApS“, „Alps Electric Co. Ltd.“, „Fianium Ltd.“ ir „Inframat Corp“.

1.2. Nepilotuojami lėktuvai. Panašiai, kaip ir metamedžiagų paviršiai, nepilotuojami lėktuvai arba bepiločiai (UAV, Unmanned Aerial Vehicle), šnekamojoje kalboje kartais vadinami dronais, yra santykinai naujas dalykas. Bepiločiais paprastai vadinami lėktuvai, kurių viduje nėra piloto žmogaus. Kaip ir daugelis kitų karo paskirties inovacijų, bepiločiai rado pritaikymų ir kitose srityse. Pavyzdžiui, prie bepiločių pritvirtintomis kameromis pastaruoju metu jau labai dažnai filmuojamos sporto varžybos ar rungtys, o didžiausia elektroninė parduotuvė pasaulyje „Amazon“ paskelbė, jog pirkėjams JAV teritorijoje nedidelius pirkinius pristatinės bepiločiais aparatais.

Tiesa, iš visų mūsų gyvenimą pakeisiančių technologijų, bepiločių lėktuvų pramonės atstovai kelia pačius didžiausius vėjus. Mat žiniasklaida laikas nuo laiko kelia klausimą dėl autonominių žudymo mašinų etikos ir teisėtumo. Labai svarbi šio klausimo dalis – kas atsakingas už bepiločio aparato nužudytą žmogų? Kai atsakomybės klausimas būna sudėtingas, bepiločius naudojančios šalys gali pradėti elgtis labai negražiai – ką parodė ir „Wikileaks“ atskleista medžiaga. Be to, žinant, jog karo veiksmai neretai užbaigiami dėl politinio spaudimo išsaugoti „sūnų ir dukterų“ gyvybes, ar pradėjus kariauti robotams valstybės netaps karingesnėmis?

1.3. Egzoskeletai. Tai, galima sakyti, esminis realiai egzistuojančio „Geležinio žmogaus“ elementas. Egzoskeletai daugiausiai konstruojami kariuomenei, siekiant padidinti karių jėgą ir ištvermę, o šių tyrimų lyderiai yra JAV Gynybos departamento mokslinių tyrimų padalinio DARPA finansuojama įmonė „Raytheon XOS“. Tolimesnėje ateityje egzoskeletai turėtų būti geriau integruoti su žmonėmis – riba tarp žmogaus ir mašinos turėtų išblukti. Kalbant apie komercinį/medicininį egzoskeletų pritaikymą, abejotina, kad greitu metu neįgalieji galės pradėti jais naudotis – tai yra labai brangus malonumas.

1.4. Kibernetinė karyba.  Pamirškite Bitkoinus. Pati brangiausia alternatyvi XXI a. valiuta – jūsų duomenys. Internetas tapo galingu savišvietos ir laisvės įrankiu. Laisvė pagal apibrėžimą turėtų buti neribota, nekontroliuojama, o kontrolės stoka per pastarąjį dešimtmetį ne vienos valstybės buvo įvertinta kaip nacionalinė grėsmė. Kibernetinės karybos, siekiant suvaldyti, prie kokios informacijos prieina žmonės, ėmėsi ne viena valstybė nuo JAV iki Šiaurės Korėjos, mat informacijos ir duomenų vertė pastaruoju metu pasiekė neregėtas aukštumas. Beje, informacijos vertę ir jos saugumo svarbą puikiai parodo JAV Darbo biuro statistika: ji leidžia prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį informacijos saugumo specialistų paklausa išaugs 37 procentais. Bendra IT specialistų paklausa augs perpus mažesniu greičiu.

2. Robotika

2.1. Automobiliai be vairuotojo. Teoriškai jau netolimoje ateityje turėtų išnykti tokie dalykai, kaip ginčai tarp sutuoktinių, kuris iš jų galės išgerti ar kur reikia pasukti. Visai gali būti, kad išnyks netgi nuosavo automobilio poreikis, nelaimės kelyje ir automobilių draudimas. Viso to priežastis – automobiliai be vairuotojų. Vien JAV per metus įvyksta 5,5 mln. autoįvykių, o 93 jų pagrindinė priežastis yra žmogiška klaida, todėl automobilių-robotų perspektyvos yra labai giedros.

Automobilius, kurių vairavimui žmogus nereikalingas, ketina gaminti daugelis didžiųjų automobilių pramonės gamintojų – jie futuristiškus produktus pasiūlys per kelis artimiausius metus. Pavyzdžiui, „Nissan“ pusiau automatizuotai vairuojamus automobilius išleis 2014 metais, o pilnai autonomiškai vairuojamas transporto priemones pasiūlys 2020 metais. Tiesa, kai kurie skeptikai įspėja per daug nesidžiaugti – beveik neabejojama, jog atsiras sentimentalių vairuotojų, kurie niekaip nenorės paleisti vairo.

Pastaruoju metu žiniasklaida rašė, jog autonominiai automobiliai šimtus tūkstančių kilometrų nuvažiavo be jokių įvykių – tai suteikia vilčių, jog technologijos netrukus taps prieinamomis visuomenei ir išspręs transporto kamščių problemas. Daugelis automobilių gamintojų prognozuoja, kad anksčiausiai po penkerių metų pasirodys pirmieji visiškai autonominiai automobiliai, nors išlieka tam tikrų abejonių dėl autonominių transporto priemonių pranašumo, kaštų ir įtakos visuomenės mobilumui. Gali būti, kad tokiems automobiliams prireiks papildomos įrangos, naujos infrastruktūros, naujoviškų paslaugų, kurios, tikriausiai, padidins tokių automobilių savikainą.

2.2. Namų robotai. Robotų revoliucija tikriausiai neapsiribos vien keliais – jie pamažu jau braunasi į mūsų namus. Buitiniai robotai jau dabar atlieka kasdieninius nuobodžius namų darbus, kuriems žmonės galėtų ir neskirti laiko. Pavyzdžiui, išsiurbia ir išplauna grindis. Įdomu tai, jog, ekspertų teigimu, žmonės nenorės visos namų ruošos perduoti vien į robotų rankas, mat prie viryklės ar prie lyginimo lentos roboto klaida gali būti katastrofiška. Taigi, tarp 2014 ir 2016 metų 400 proc. gali išaugti robotų-siurblių ir robotų-grindų plovėjų paklausa, tačiau ne sudėtingesnius darbus atliekančių robotų išplitimas.

2.3. Robotų spiečiai. Kalbama apie robotų sistemas, kuriose grupės nariai lokaliai decentralizuotai bendrauja tarpusavy ir su aplinka, o numatytą tikslą pasiekia saviorganizacijos būdu. Puikų robotų spiečiaus pavyzdį pateikia Roderichas Grossas. Pagrindinė kliūtis, kurią per artimiausią dešimtmetį turės įveikti robotų spiečiai, – itin mažos aparatūrinės dalies pagaminimas taip, kad toji aparatūra būtų pakankamai jautri, protinga ir gebanti bendrauti su kitomis robotų spiečių sistemomis.

2.4. Medicininiai robotai. Yra daug priežasčių, dėl kurių atsirado ir tobulėja medicininės paskirties robotai: jie mažina sveikatos priežiūros kainą, kokybę ir pritaikomumą asmeniui. Nuo 2011 iki 2012 metų medicininių robotų kiekis išaugo 20 proc., 2013 metais jų kiekis turėjo didėti dar labiau, o 2014 metais jie turėtų tapti kur kas tobulesniais atliekant sudėtingesnes operacijas.

3. Biotechnologijos

3.1. Personalizuota medicina. Kalba eina apie sveikatos priežiūros pritaikymą asmeniniams poreikiams: medicininius sprendimus, praktiką ir/ar produktus pritaikant specialiai individualiam pacientui. Personalizuota medicina populiarėja ir vystantis sukiekybinto asmens sąvokai. Sukiekybintas asmuo – tai asmeninių kiekybinių su sveikata susijusių duomenų gausa, gaunama iš įvairiausių šaltinių, pavyzdžiui, dėvimų įrenginių. Artimiausiu laiku, panašu, smarkiai daugės tokių programėlių, kaip „Eatery“, kuri siūlo kiekybinį duomenų apie mūsų kasdienę elgseną, įvertinimą.

3.2. Mėsa iš mėgintuvėlio. Tai yra procesas, kai kuriami gyvuliniai produktai, kurie niekada nebuvo gyvūno dalimi. Mėsos auginimo mėgintuvėlyje sėkmė jau įrodyta – neseniai buvo suvalgytas pirmasis laboratorijoje užaugintas mėgintuvėlis, kurio skonis nesiskyrė nuo mėsainio su įprastiniu būdu užauginta mėsa. Mėsa iš laboratorijos ateityje galėtų sudaryti vis didesnę mūsų raciono dalį. Be to, tokia mėsa turėtų nemažai pranašumų, lyginant su tradicine: tokio maisto augintojai nebus kritikuojami už žiaurų elgesį su gyvūnais, tai mažiau kenktų aplinkai ir galbūt netgi būtų sveikiau.

3.3. Telemedicina. Telemedicina yra telekomunikacijų ir informacinių technologijų panaudojimas teikiant klinikinės sveikatos apsaugos paslaugas per atstumą. Tai padidina sveikatos priežiūros prieinamumą žmonėms, kurie negali apsilankyti artimiausioje ligoninėje dėl finansinių ar fizinių priežasčių. Be to, didėjant žmonių populiacijai, o sveikatos priežiūros įstaigų kiekiui išliekant ribotam, telemedicina gali sumažinti tų ribotų išteklių naudojimą. Tiesa, lieka svarbus iššūkis – artimiausią dešimtmetį finansuoti telemedicinos iniciatyvą, mat atlikus apklausą išaiškėjo, kad tik 30 proc. valstybių turi kokią nors nacionalinę agentūrą telemedicinos skatinimui ir vystymui, tik 20 proc. valstybių nurodė turį galiojančią nacionalinės telemedicinos politiką.

3.4. Kiborgai. Jeigu negalvotume apie animacinį serialą „Futurama“, apie kiborgus visuomenėje kalbama labai nedaug. Tačiau technologijų ir gyvo organizmo sąsajos klausimas labai svarbus žmonėms, kurie yra praradę galūnes ir norėtų jas pakeisti dirbtinėmis. Analitikai prognozuoja, kad dirbtinių galūnių poreikis ateityje keisis – jų reikės ne tik žmonėms, kurie savo natūralias galūnes prarado, bet ir žmonėms, kurie pageidaus kosmetinių patobulinimų. Tikėtina, kad kai kurie visuomenės nariai visiškai sveikas tikrąsias savo galūnes pageidaus pakeisti į dirbtines, kurios suteiktų daugiau jėgos, ištvermės ar judrumo. Veikiausiai dėl to kils nemažai etinių ir filosofinių klausimų, kurių svarbą dar labiau padidins 3D „biospausdinimas“ (3D spausdintuvų panaudojimas medicininėms reikmėms, gaminant gyvus audinius ir organus). Mums dar reikės atsakyti į tokius klausimus, kaip kas nutiks, kuomet bus pagaminti sudėtingi „patobulinti“ organai, kuriuose esama ir ne žmogaus ląstelių? Kas kontroliuos galimybę tokius organus gaminti? Kas užtikrins gaminamų organų kokybę? Ir tai – tik keli iš daugybės ateityje itin svarbių klausimų.

3.5. Genų terapija. Kalba eina apie prastai veikiančių ląstelių pakeitimą geromis, tokiu būdu žmogui suteikiant galimybę manipuliuoti genetiniu kodu, žmogaus savybėmis ir galimybėmis. Vertinant kelių dešimtmečių atstumu, turėtume tikėtis, kad genų analizė ir terapija bus taikomos žmogaus ilgaamžiškumui padidinti o taip pat – vaikų su „užsakytomis savybėmis“ kūrimui. Beje, panašu, jog tokiai itin tolimai ateičiai rengiasi „Google“ – ši bendrovė žvelgia toliau, nei robotų revoliucija ir, įsigijusi bendrovę „Calico“, sieks padidinti žmonių ilgaamžiškumą.

3.6. Krionika. Kas sakė, kad turite mirti dėl to, jog pasenote? Gana prieštaringai vertinami krionikos metodai siekia išsaugoti žmogaus kūną, ypač smegenis, ir po mirties. Toks užšaldymas taikomas tikintis, jog ateityje žmogus galės būti atgaivintas. Žmogų atgaivinimui tolimoje ateityje bandoma paruošti vitrifikacijos būdu. Vitrifikacija – tai metodas, kai 60 proc. ląstelių vidinių skysčių yra pakeičiami apsauginiais junginiais, kad nesusidarytų ledas. Toks užšaldymo metodas gali kainuoti nuo 28 000 iki 200 000 JAV dolerių, priklausomai nuo to, ar norima užšaldyti visą kūną, ar tik jo dalį (t. y., smegenis). Turtuoliams tokia kaina gali pasirodyti visai protinga suma už nedidelę tikimybę atgimti ateityje, todėl tikimasi, jog krionikos populiarumas bent jau turtingesnėse šalyse augs – pavyzdžiui, jau užšaldytas JAV beisbolo žvaigždės Tedo Williamso, mirusio 2002 metais, kūnas, o garsus televizijos ir radijo laidų vedėjas Larry Kingas taip pat yra pareiškęs norą būti užšaldytu.

4. Kosmosas

4.1. Kosminiai liftai. Tai – sistema, kuri nuo Žemės paviršiaus lynu iškeltu krovinius, o kada nors tolimesnėje ateityje – ir žmones. Tai bus tarsi laiptai į dangų. O fantastus ir inžinierius kosminis liftas domina dėl to, jog jis, tikėtina, būtų saugesnis ir pigesnis už skrydžius raketomis. Tiesa, iki anglies nanovamzdelių atradimo nebuvo medžiagos, kuri būtų pakankamai tvirta ir lengva, kad iš jos būtų pagaminti lyną, kuriuo aukštyn ir žemyn važinėtų tokie liftai. Anglies nanovamzdeliai yra viena iš „stebuklingųjų medžiagų“ – ji tvirtesnė už Chucką Norrisą, lengvesnė už plieną ir laidi elektrai.

Bet tai nereiškia, kad tereikia kosminiu laivu nuskrieti į kosmosą ir numesti lyną į Žemę. Visų pirma, reikia minimizuoti susidūrimo su kosminėmis nuolaužomis grėsmę. Antra, reikia išmokti gaminti ilgesnius anglies nanovamzdelius. Pavyzdžiui, visai neseniai pusės metro ilgio nanovamzdelius pavyko pagaminti Kinijos mokslininkams. Iki tol ilgiausi nanovamzdeliai buvo vos kelių centimetrų ilgio.

4.2. Kosmoso turizmas. Nors turistų srautas į Turkiją ir Graikiją veikiausiai nemažės, patiems turtingiausiems egzotikos mėgėjams ateityje bus pasiūlyta labai jau egzotiška kelionių kryptis – aukštyn. Pirmieji kosminio turizmo daigeliai jau kalasi – kuriasi bendrovės, kurios ketina pasiūlyti tokias paslaugas: „Space Adventures“, „Virgin Galactic“, „SpaceX“, „Orbital Sciences“ aktyviai kuria raketas skrydžiams į suborbitinį aukšti ir kosmoso erdvę.

4.3. Privatūs kosminiai skrydžiai. Kol kas privatūs kosminiai skrydžiai yra nišinė paslauga, kuri tokia išliks ir artimiausioje ateityje. Pirmasis žmogus pasaulyje, savo malonumui pakilęs į kosmosą, buvo Dennisas Tito, jo skrydis įvyko 2001 metais. Tačiau jei žvelgtume bent penkis dešimtmečius į priekį, galima tikėtis, kad bus išvystyta kosminė infrastruktūra ir neįsivaizduojamų mastų inžinerija, kuri padidintų privačių kosminių skrydžių patrauklumą.

4.4. Mega-masto inžinerija. Kalbama apie tiriamuosius inžinerinius projektus, kurių metu būtų pastatomas milžiniškos struktūros (paprastai – bent 1000 kilometrų ilgio). Mega-masto inžinerija bus itin svarbi vystant tokius kosminius projektus, kaip kosminiai liftai ir kita kritinė infrastruktūra.

5. Naujos kompiuterių galimybės

5.1. 3D spausdinimas. Trimačio spausdinimo galimybė turėtų visiškai pakeisti gamybos principus, masiškai leisti žmonėms atsispausdinti specialiai jiems pritaikytus, jiems reikalingus produktus. 3D spausdinimas vartotojams leidžia atsispausdinti praktiškai viską – nuo asmeniškai pritaikytų medicininių priemonių iki papuošalų ir žaislų. Įmonės, naudojančios 3D spausdinimo metodus, turės galimybę kurti ir gaminti asmeniškai pritaikytus produktus, nes šablono modifikavimas nedidins gamybos išlaidų ar proceso sudėtingumo.

Tiesa, pastaruoju metu sparčiai populiarėjant trimačiam spausdinimui taip pat kilo rimtų iššūkių, susijusių su intelektine nuosavybe. Analitikų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2018 metų dėl 3D spausdinimo per metus intelektinės nuosavybės vagysčių pavidalu bus patiriama bent 100 mlrd. JAV dolerių dydžio nuostolių. Tiesa, 2017 m. 3D spausdintuvų pardavimų apimtis turėtų pasiekti 5 mlrd. JAV dolerių sumą – 2011 m. ji buvo 1,7 mlrd. dolerių, mat auga ir paprastiems vartotojams skirtų produktų bei programėlių paklausa, ir pramonės – automobilių, aeronautikos, sveikatos apsaugos bei kitų – trimačio spausdinimo poreikiai.

5.2. Tarpplanetinis internetas. Tarpplanetinis internetas – tai (kol kas) teorinis kompiuterių tinklas kosmose, kurį sudarytų skirtingose planetose esantys tinklo mazgai, galintys bendrauti tarpusavyje. Ekspertai tikisi, jog tai būtų lygiai tas pats internetas, kuriuo pasiekėte šį straipsnį, tik gerokai didesnis. Tiesa, būtų tam tikrų sunkiai įveikiamų problemų: interneto spartą ribotų šviesos greitis, reikėtų palydovų priežiūros brigados ir kibernetinės kariaunos, kuri tarpplanetinį internetą saugotų nuo įvairiausių piktybinių veikėjų.

5.3. Tinklas 3.0. Tinklas 3.0 arba semantinis tinklas yra lyginamas su asmeninio asistento, kuris apie jus žino praktiškai viską ir gali atsakyti į visus jūsų klausimus bei atsekti loginę klausimų seką. Semantinis tinklas – tai vizija tokios informacijos, kurią lengvai interpretuotų kompiuteriai, galėsiantys atlikti nuobodų informacijos atradimo ir skirtingų paieškos rezultatų derinimo darbus. Pavyzdžiui, jeigu norėsite pamatyti savo mėgiamos grupės koncertą, jums nereikės atskirai ieškoti koncerto laiko ir vietos, bilietų į renginį ir transporto galimybių – visa tai už jus atliks viena personalizuota tinklo 3.0 paieška.

5.4. 4D spausdinimas. Ši beatsirandanti technologija vartotojams leistų spausdinti objektus, kurie bėgant laikui keistųsi arba susimontuotų. Įsivaizduokite atspausdintą kubą, kuris įgyja formą prieš jūsų akis. 4D spausdinimo ketvirtasis matmuo skirtas apibrėžti medžiagoms, kurios bėgant laikui kinta arba mutuoja veikiant vandeniui, temperatūrai ir/arba orui. Pagrindinė tokių technologijų pritaikymo sritis būtų ekstremalios aplinkos (pvz., kosmosas), kur aplinkos sąlygos smarkiai apsunkina žmogaus darbą. Tokiose aplinkose akivaizdų pranašumą turėtų medžiagos, galinčios pačios susimontuoti ir persikonfigūruoti. Šios srities lyderiai yra bendrovė „Autodesk“, kurie vis labiau orientuojasi į gyvybės mokslus ir, išnaudodami patirtį, sukauptą architektūros ir mechanikos projektavimo įrankius, kuria nanorobotų ir kitų nano-mastelio dalykų projektavimo įrankius.

5.5. Lytėjimas – Lytėjimo (haptics) technologijos. Kitas svarbus žingsnis į realistiškai modeliuojamas aplinkas, aprašytas ir mokslo fantastų, ir futuristų. Lytėjimo technologijos – tai priemonės, kuriomis virtualios realybės sistema gali naudotojui perduoti informaciją orientacijos erdvėje, vestibuliariniu, galūnių judėjimo suvokimo ir lytėjimo būdu. Tiesa, kol kas lytėjimo technologijos yra per brangios integravimui su jau labiau įprasta virtualios realybės įranga. Bet tikimasi, kad bėgant laikui šių technologijų kaina mažės, todėl virtuali realybė įgis dar vieną trūkstamą elementą.

5.6. OLED. OLED (šviesą skleidžiantys organiniai diodai) yra itin svarbus elementas tokiems produktams kaip lankstūs telefonai. Šios veiklos srities lyderiai yra „Universal Display Corporation“ – artimi „Samsung“ partneriai. Bendromis pajėgomis šios bendrovės siekia vystyti ir komercializuoti OLED technologijas. OLED ekranai jau dabar pamažu populiarėja, o „Display Bank“ analitikų duomenimis, per 2013 metų II ketvirtį jų buvo parduota 53 mln. vienetų – augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, yra 41 proc. Tikimasi, kad panaši tendencija išsilaikys ir šiais metais.

5.7. Virtuali realybė. Tai technologija, apie kurią jau dabar kalbama labai garsiai, o „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas virtualią realybę yra pavadinęs „kita svarbia kompiuterių platforma“. Virtuali realybė pakeis ne tik žaidimų pramonę – ji turės įtakos ir mokymuose, ir architektūroje bei projektavime, ir medicinoje, ir sporte.

5.8. Papildytoji realybė. Papildytoji realybė turėtų būti kompiuterių sąsajos dizaino revoliucijos priešakinėse linijose: ateities kompiuterių sąsajoje virtualūs 3D objektai turėtų būti integruoti į tikrą 3D aplinką. Tokia 3D virtualumo integracija galėtų sujungti iškart tris platformas – vartotoją, fizinį objektą ir pačią aplinką. Daugiausiai darbų bus atliekama, kad būtų integruota papildytoji realybė ir vartotojas. Integravimo su fiziniais objektais ir aplinka teks palūkėti bent penkerius metus.

5.9. Superkompiuteriai. Superkompiuteriais vadinami galingiausi pasaulyje mokslo reikmėms skirti kompiuteriai. Siekiant superkompiuteriais efektyviau spręsti skaičiavimo resursus intensyviai naudojančias užduotis, teks visokeriopai patobulinti algoritmus ir programinę įrangą. Tokie kompiuteriai turi potencialo apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir per trumpą laiką – valandas ar dienas – išspręsti tokias užduotis, kurias įprastiniai kompiuteriai gliaudytų šimtmečiais. Vystantis daiktų interneto ir dirbtinio intelekto idėjoms superkompiuterių svarba tik didės.

5.10. Valdymas gestais. Žmonės gestus natūraliai naudoja bendravimui su kitais žmonėmis. Tyrimais nustatyta, kad maži vaikai gestais gali bendrauti dar iki išmokstant kalbėti. Taigi, gestais valdoma vartotojo sąsaja (GCUI) yra natūrali evoliucija nuo dabartinės sistemos, kurios pagrindas – mygtukų maigymas. Šios veiklos srities lyderiais veikiausiai būtų galima pavadinti „Leap Motion“ – jų sukurta valdymo gestais sistema yra tokia pat patikima, kaip klaviatūra ir tokia pat jautri, kaip lietimui jautrūs ekranai. Valdymas gestais bus taikomas kur kas plačiau nei vien tradiciniuose kompiuteriuose – tai bus neatsiejama navigacijos ateities protinguose namuose ir protinguose biuruose dalis.

6. Dirbtinis intelektas. Dirbtinis intelektas plačiai apibrėžia savarankiškai mąstyti gebančių kompiuterių ir ir programinės įrangos, suvokiančios savo aplinką bei gebančios atitinkamai koreguoti savo veikimą siekiant maksimizuoti sėkmės galimybę, atsiradimą. Dirbtinio intelekto svarba yra milžiniška: bemaž visiems ateities moksliniams pasiekimams bus svarbu nustatyti, kokios idėjos ir žinios reprezentuoja tikrą intelektą (mokslinis tikslas) bei spręsti realaus pasaulio problemas (inžinerinis tikslas).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close