captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkų patarimas prieš mušant 11 metrų baudinį: „nemąstykite“

Prieš pradėdami mušti baudinį futbolininkams derėtų sugniaužti savo kairės rankos kumštį. Vokiečių mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tai gali padėti  sumažinti jaučiamą įtampą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prieš pradėdami mušti baudinį futbolininkams derėtų sugniaužti savo kairės rankos kumštį. Vokiečių mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tai galėtų padėti jiems sumažinti jaučiamą įtampą.

Mokslininkai iš Miuncheno universiteto pastebėjo, kad futbolo baudinių serijos meistrai, žaisdami savoje aikštėje, prieš mušdami kamuolį į vartus, sugniaužia savo kairįjį kumštį. Tą patį galima pasakyti ir apie tinklininkus, kurie prieš smūgį į kamuolį rankose jį suspaudžia. Pasirodė, kad sugniauždamas kumštį ar suspausdamas kamuolį sportininkas stimuliuoja dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, kuris daugiau yra susijęs ne su mąstymu, bet su automatiniais kūno judesiais.

Mokslininkai nustatė, po to, kai, suklasifikavę sportininkus, kurie ne vienerius, baudinių serijos metu, šaltakraujiškai mušdavo kamuolį į vartus, praneša „The Telegraph“. Mokslininkai paaiškino futbolininkų ir tinklininkų lemiamų smūgių meistrų meistriškumo ypatybes.

Paprastai, spaudžiami įtampos, sportininkai dažnai per daug ilgai mąsto apie savo judesius prieš smūgį, o ne pasikliauja savo įgimta judesių motorika, mano Vokietijos mokslininkai.

„Apmąstymai gali trukdyti koncentracijai ir teisingiems judesiams“, –  pasakojo tyrimo vadovas, daktaras Juergenas Beckmannas.

„Sportininkai geriau pasirodo, kai jie pasitiki savo kūnu ir ne per daug galvoja apie savo veiksmus, ar ką jų treneris pasakojo treniruočių metu. Nors tai gali atrodyti konservatyvu, bet sąmoningai bandant išlaikyti tarp viso to pusiausvyrą, galima sukelti ir disbalansą. Tą buvo galima pastebėti per Londono olimpinių žaidynių žemesnio lygio gimnastų pasirodymus “, – žurnalistams pasakojo J. Beckmannas.

Yra žinoma, kad ilgi apmąstymai priklauso nuo kairiojo žmogaus smegenų pusrutulio. Dešinysis smegenų pusrutulis lemia automatiškai atliekamus, puikius  kai kurių sportininkų kūno judesius. Šie judesiai dažnai ir nulemia pasirodymo sėkmę.

Dešinysis pusrutulis kontroliuoja judėjimą kairėje kūno pusėje, o kairysis pusrutulis kontroliuoja dešiniąją pusę.

Mokslininkai iškėlė teoriją, teigiančią, kad prieš metimą suspaudžiant kamuolį arba sugniaužiant kairės rankos kumštį aktyvuojamas dešinysis smegenų pusrutulis ir sumažinama tikimybė sportininkui persitempti. 

Vadovaujantis tokiu principu buvo ištirti 30 pusiau profesionalių dešiniarankių futbolininkų. Treniruotės metu jie įmušė 6 baudinius. Po kumščio suspaudimo, kitą dieną, jie įmušė jau 12 įvarčių. Šį kartą – 300 studentų akivaizdoje.

Tie, kurie, kurie priešais auditoriją spaudė kamuolį savo kairėje rankoje, pasirodė taip gerai kaip ir treniruočių metu. O tie, kurie suspaudžia kamuolį dešinėje rankoje, padaro daugiau klaidų minios akivaizdoje. 

Antrajame eksperimente dalyvavo 20 dziudo mestrų, kurie treniruotės metu atliko seriją spyrių į smėlio maišus. Antrosios smūgių serijos metu, jiems buvo pasakyta, kad jų spyriai bus filmuojami ir vertinami jų trenerių.

Tyrimo metu nustatyta, kad tie dziudo sportininkai, kurie  spyrių metu spaudė savo kairėje rankoje kamuolį užduotį atliko geriau, nes nejautė įtampos. Jie pasirodė daug geriau negu įtampos pilnoje treniruotėje. Kamuolio suspaudimas jiems taip pat padėjo geriau kontroliuoti  įtampą ir kontrolinėse varžybose.

Mokslininkų tyrimo rezultatai buvo išspausdinti JAV žurnale „The Journal of Experimental Psychology“.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...