captcha

Jūsų klausimas priimtas

Palydovo „LituanicaSAT-1“ misija artėja prie pabaigos

Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1“, pateisinęs mokslininkų lūkesčius, netrukus baigs savo misiją.
Palydovas „LituanicaSat-1“
Palydovas „LituanicaSat-1“

Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1“, pateisinęs mokslininkų lūkesčius, netrukus baigs savo misiją.

Palydovo kūrėjai prognozuoja, kad, remiantis įvairių šalių pateikta informacija, jis turėtų sudegti atmosferoje lygiai po savaitės – liepos 24–28 d., teigiama pranešime spaudai.

Apie palydovo sėkmę, atliktus mokslinius tyrimus ir palydovo kūrėjų komandos ateities planus kalbamės su vienu iš palydovo kūrėjų Laurynu Mačiuliu.

Kokius tyrimus Jums pavyko atlikti?

Daugiausia tai buvo technologinių demonstracijų pobūdžio tyrimai: nebuvo siekiama padaryti kokių nors mokslinių atradimų, tačiau stengėmės patikrinti tam tikrus technologinius sprendimus, pažiūrėti, ar jie veikia. Visi tie sprendimai veikia.

Vienas iš pagrindinių buvo radijo retransliatorius, pagamintas čia, Lietuvoje. Radijo retransliatorius su kaupu pateisino mūsų lūkesčius, todėl juo ypač džiaugiamės. Stengdamiesi taupyti palydovo energiją, retransliatorių įjungdavome nedažnai, todėl buvo daug užklausų iš įvairių pasaulio šalių radijo mėgėjų, jie vis klausė – kada gi įjungsite retransliatorių? Labai geri radijo mėgėjų atsiliepimai nulėmė ir tai, kad organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) palydovui suteikė tarptautinio radijo mėgėjų palydovų registro OSCAR numerį LO-78. Taip pat galiu pasigirti, kad „LituanicaSAT-1“ yra pirmasis iš tokios klasės palydovų, kuris sėkmingai išbandė dažninės moduliacijos balso retransliatorių kosmose.

Be to, kaip jau žinoma, pavyko padaryti pirmąją lietuvišką nuotrauką iš kosmoso. Vėliau mes sėkmingai padarėme daugiau nuotraukų ir dar įspūdingesnių, jas netrukus žadame paviešinti. Galų gale misijos metu sėkmingai išbandėme kosmose ir kitus Lietuvoje sukurtus palydovo komponentus, tokius kaip saulės elementai, skrydžio kompiuteris ir jo programinė įranga, palydovo korpusas ir antenos.

Kokia jūsų atliktų tyrimų pridėtinė vertė mokslui?

Mes įrodėme gebantys sukurti platformą, kuri, aš tikiu, vėliau bus panaudota moksliniams eksperimentams kosmose. Mūsų eksperimentinė laboratorija jau veikia, tad, manau, kitą kartą mokslininkai nebijos dėti savo brangių mokslinių įrenginių, o verslininkai – investuoti į palydovą. Mes sukūrėme kosminę laboratoriją Lietuvoje, kuria galės naudotis kiti mokslininkai, tad tai ir yra pridėtinė vertė.

Be to, mokslininkams, kuriuos domina palydovo reakcija į įvairius kosmoso dirgiklius, surinkome nemažai duomenų. Rinkome duomenis apie palydovo reakciją įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, birželio pradžioje palydovas pateko į tokią padėtį tarp Žemės ir Saulės, kad keturias dienas iš eilės be perstojo buvo saulės šviesoje, tad gavo itin didelę dozę radiacijos, buvo smarkiai pakilusi jo temperatūra ir mes baiminomės, kad gali kažkas atsitikti, tačiau palydovas sėkmingai išlaikė šį egzaminą.

Ką planuojate daryti ateityje?

Vilniaus universitete jau yra kuriamas antras palydovas. Jo tikslas – atlikti tarptautinę mokslinę misiją, kurios esmė – panaudoti palydovus tinkle realaus laiko termosferos tyrimams. Mes tapsime istorijos dalimi, pirmą kartą tokios „dėžutės“ bus panaudotos unikaliam moksliniam eksperimentui.

Eksperimento metu dar turėsime galimybę išbandyti naujus palydovo komponentus, be to, iškeltas tikslas naujam palydovui sukurti nedidelį variklį, kuris padėtų palydovui įveikti išretėjusios atmosferos pasipriešinimą raketinės traukos principu, t. y. naudosime suspaustą kurą, kuris sukurs trauką panašiai kaip ir raketos variklyje, tačiau palydovui tai padės atlikti manevrus kosmose. Mat ši misija bus vykdoma labai žemoje orbitoje (apie 300 km aukštyje virš jūros lygio), kur dėl išretėjusios atmosferos dalelių pasipriešinimo palydovai lėtėja, o jų orbita žemėja – mūsų siūlomas variklis padėtų palydovui laikinai kompensuoti šį reiškinį ir ilgiau išsilaikyti orbitoje.

Šis projektas buvo atviras visiems dalyviams, bet reikėjo pereiti konkursą.

Kas dalyvaus šioje misijoje kartu su jūsų palydovu?

Tai tarptautinė misija, kurioje dalyvaus palydovai iš visų žemynų – Afrikos, Azijos, Amerikos ir ypač iš Europos. Iš Europos šalių dalyvauja Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys. Šis projektas naudingas tuo, kad dalyvaus plati mokslinė bendruomenė, tad gausime ne tik mokslinę, bet ir kultūrinę naudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...