captcha

Jūsų klausimas priimtas

Merkurijaus paviršius primena retą meteoritą

Merkurijaus paviršius neprimena jokios kitos Saulės sistemos planetos ir labiau panašėja į retos rūšies meteoritą, teigia tyrėjai. 
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Merkurijaus paviršius neprimena jokios kitos Saulės sistemos planetos ir labiau panašėja į retos rūšies meteoritą, teigia tyrėjai.

Šis atradimas, besiremiantis NASA zondo „Messenger“ surinktų duomenų analize, leidžia geriau suprasti paslaptingos, arčiausiai Saulės esančios planetos susidarymą ir istoriją, priduria mokslininkai.

Mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus yra viena prasčiausiai pažįstamų mokslininkams. Ji sulaukė daug mažiau mokslinių misijų dėmesio nei Marsas, Jupiteris ar Saturnas. Tai pakeisti pasiryžusi NASA prieš šiek tiek daugiau nei aštuonerius metus paleido zondą „Messenger“. Tai pirmasis kosminis aparatas, skriejantis aplink Merkurijų, rašo SPACE.com.

Ankstesni „Messenger“ surinktais duomenimis paremti tyrimai leido manyti, kad didelė Merkurijaus dalis padengta sukietėjusia lava. Šie didžiuliai lavos srautai dengia 6 proc. planetos paviršiaus – teritoriją, prilygstančią 60 proc. kontinentinės Jungtinių Valstijų dalies. Jie prieš 3,5–4 mlrd. metų suformavo lygias Merkurijaus šiaurines lygumas.

Lavos lygumos Saulės sistemoje – įprastas dalykas. Pavyzdžiui, trykštanti lava sruvo po visą Marso paviršių. Jis vis dar gali pasigirti didžiausiu ugnikalniu Saulės sistemoje. Olimpo kalno skersmuo siekia 600 kilometrų, jo aukštis – 25 kilometrai (trigubai didesnis nei Everesto).

Tačiau 205 Merkurijaus paviršiaus sudėties matavimai, atlikti „Messenger“ įrengtu rentgeno spindulių spektrometru, atskleidė, kaip smarkiai Merkurijaus paviršius skiriasi nuo kitų Saulės sistemos planetų.

„Tai, kad planeta yra arčiausiai Saulės, reiškia, kad jos formavimosi istorija bus kitokia ir ekstremalesnė nei kitų kietųjų planetų, nes ją veikė aukštesnė temperatūra ir stipresnis gravitacinis laukas“, – teigia tyrimo autorė Shoshana Weider, Carnegie instituto Vašingtone planetų geologė.

Planetos paviršiuje dominuoja mineralai, kuriuose daug magnio ir sieros – panašūs į pusiau išsilydžiusius E tipo chondritus. Šie meteoritai yra reti, jie vidinėje Saulės sistemoje susiformuoja esant aukštai temperatūrai ir mažai deguonies.

„Šių meteoritų ir Merkurijaus paviršiaus sudedamųjų dalių panašumas leidžia mums manyti, kad arba Merkurijus formavosi vykstant medžiagos akrecijai, kažkaip panašiai, kaip E tipo chondritai, arba ir šių meteoritų, ir Merkurijaus pirmtakai susidėjo iš bendro protėvio“, – teigė S. Weider.

Tyrėjai taip pat žvilgtelėjo į sritį, esančią aplink šiaurines vulkanines lygumas. Šiose vietose daug kraterių, leidžiančių manyti, kad jos senesnės, nes meteorų smūgiai jas žaloja ilgesnį laiką.

Senesnėje vietovėje, lyginant su šiaurinėmis lygumomis, aptikta daugiau magnio, sieros ir kalcio nei silicio, tačiau čia mažiau aliuminio. Šie skirtumai leidžia manyti, kad glotnios lygumos susidarė iš magmos šaltinių, kurių cheminė sudėtis skyrėsi nuo šaltinių, kurių medžiaga randama senesniuose regionuose.

„Cheminiai šiaurinių lygumų ir aplinkinių vietovių skirtumai, pridėjus faktą, kad šiaurinės lygumos yra maždaug 500 mln. metų jaunesnės, mums sako, kad vulkaninis aktyvumas, sukūręs šiaurines lygumas, susijęs su skirtingų Merkurijaus mantijos dalių lydymusi. Tai vyko esant žemesnėms temperatūroms ir vėlesnėse planetos istorijos stadijose nei aktyvumas, kuris turėjo sukurti aplinkinius sluoksnius“, – teigė S. Weider.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...