captcha

Jūsų klausimas priimtas

Marse – didžiulis geležinis „Curiosity“ radinys su keistomis kampuotomis angomis

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje atrado pirmąjį per savo misiją meteoritą, ir tai – ne šiaip grumsto dydžio akmenėlis, skelbia „Space.com“. Greta jo rasti ir dar du panašaus kalibro „kosminiai sviediniai“ iš geležies.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje atrado pirmąjį per savo misiją meteoritą, ir tai – ne šiaip grumsto dydžio akmenėlis, skelbia „Space.com“. Greta jo rasti ir dar du panašaus kalibro „kosminiai sviediniai“ iš geležies.

Neoficialiai „gulinčiu policininku“ (angl. – speed bump), o oficialiai Libanu (angl. – Lebanon) pavadintas meteoritas yra 2 metrų skersmens, o sudarytas iš geležies. Marsaeigio užfiksuotose fotografijose greta didžiulio geležies luisto matyti ir mažėlesnis jo kompanionas, kurį mokslininkai pakrikštijo Libanu B (angl. – Lebanon B).

„Libanas – didžiulis, 2 metrų skersmens“, - pareiškė NASA atstovas spaudai Guy'us Websteris. Nors NASA žinią apie Libano atradimą ir meteorito fotografijas paviešino tik vakar (liepos 15 d.), „Curiosity“ geležinį akmenį surado dar gegužės 25 d. G. Websterio teigimu, „Curiosity“ toje pačioje vietoje rado ir trečią meteoritą, kuris yra irgi maždaug 2 metrų skersmens.

„Džiaukitės, sunkiojo metalo gerbėjai! Aš Marse radau geležies meteoritą“, - „Curiosity“ paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ šmaikščiai paskelbė misijos tyrėjai.

Šiaip ar taip, stambių meteoritų triptikas yra pirmi iš kosmoso atskrieję akmenys, kuriuos Marse pavyko rasti NASA marsaeigiui, nors jis kaimyninės planetos paviršiumi ropinėja jau nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d.

Stambiausią trijulės egzempliorių Libaną „Curiosity“ nufotografavo didelės raiškos kameromis „Chem-Cam“ ir „Remote Micro-Imager“. Nuotraukose matyti, jog meteorito paviršiuje žioji keistos kampuotos nišos.

„Gali būti, kad nišos atsirado dėl erozijos, - pranešime spaudai išdėstė NASA atstovai. – Tačiau visai įmanoma, kad šiose nišose kadaise buvo olivino kristalų, kurių kartais randama palasitais vadinamuose retos rūšies akmens-geležies meteorituose“.

Meteoritų savo laiku yra radę ir du mažesnieji „Curiosity“ pirmtakai, NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, kurie Marse nuo 2004 m. Pastarasis darbuojasi ir dabar, o jo dvynys „Spirit“ garbingą savo misiją baigė ir amžinam poilsiui nurimo 2011 m.

Rugpjūčio 6 d. „Cursiosity“ minės antrąsias savo viešnagės Marse metines. Per porą metų marsaeigis rado nemažai požymių, kad Raudonojoje planetoje kadaise galėjo egzistuoti primityvi gyvybė, nors tiesioginių pėdsakų nerasta. Dabar „Cursiosty“ iš lėto rieda prie pagrindinio savo misijos tikslo – Geilo kraterio centre stūksančios Šarpo viršukalnės.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...