captcha

Jūsų klausimas priimtas

73 proc. lietuvių visur jungiasi su vienu slaptažodžiu

2012 m. rugsėjo mėnesį „A.W.Olsen & Partners“ bendrovė pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo keli įdomūs dalykai. Ir lietuviams jais nereikėtų didžiuotis. Pavyzdžiui, 73 proc. lietuvių į visas turimas paskyras jungiasi naudodamiesi vienu slaptažodžiu – pasaulyje toks atsainus požiūris į savo duomenų saugumą pasitaiko tik 9 proc. atvejų.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

2012 m. rugsėjo mėnesį „A.W.Olsen & Partners“ bendrovė pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo keli įdomūs dalykai. Ir lietuviams jais nereikėtų didžiuotis. Pavyzdžiui, 73 proc. lietuvių į visas turimas paskyras jungiasi naudodamiesi vienu slaptažodžiu – pasaulyje toks atsainus požiūris į savo duomenų saugumą pasitaiko tik 9 proc. atvejų.

Tiesa, galima pasidžiaugti, kad lietuviai bent jau dažniau sugalvoja sudėtingesnius slaptažodžius nei užsieniečiai: 34 proc. visų kompiuterių naudotojų pasaulyje ir 27 proc. jų Lietuvoje naudoja tokius slaptažodžius, kaip 123456, Slaptažodis, vardas, vaiko ar augintinio vardas, gimimo data ir panašiai.

Be to, tyrimo metu 70 proc. vartotojų iš Lietuvos nurodė, kad negali atpažinti netikro pranešimo arba netikro interneto puslapio. Šis rodiklis taip pat gerokai viršija pasaulinį, kuris sudaro 50 proc. Tiesa, šiuolaikiniai piktavaliai duomenų vagys yra tokie gudrūs, kad jų siunčiamus laiškus ir interneto puslapius, į kuriuos pateikiamos nuorodos, yra be galo atpažinti nuo tikrų – kartais suklysti ir įkliūti į pinkles tenka ir tikrai saugumo srityje neapsileidusiems žmonėms.

Didžioji netikrų pranešimų dalis atsiunčiama elektroniniu paštu arba per socialinius tinklus. Priežastis paprasta: šiandien tai du populiariausi bendravimo būdai. Kibernetinis nusikaltėlis, kaip duomenų vagystės instrumentą pasitelkdamas sukčiavimą, labiausiai siekia gauti nelegalią prieigą prie prisijungimo duomenų socialiniuose tinkluose, banko ir mokėjimo realiuoju laiku sistemose, taip pat interneto parduotuvėse. „Kaspersky Lab“ teigimu, 2012 m. liepą 68 proc. netikrų pranešimų buvo siunčiami siekiant pavogti duomenis.

Kad masinio siuntimo metodika veiksminga, netiesiogiai liudija gauti duomenys: 27 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų paminėjo, kad jau buvo susidūrę su įtartinais laiškais socialiniuose tinkluose arba savo pašto dėžutėse, gavę laiškų banko vardu (socialinio tinklo arba kitų paslaugų) prašant paskelbti konfidencialią informaciją.

Taip pat 25 proc. Lietuvos vartotojų prisipažino, kad atvertus tokį laišką kompiuteris buvo užkrėstas virusu, o 11 proc. įvedė asmeninę arba finansinę informaciją į įtartinus interneto puslapius. Todėl šioje srityje geriau nepasikliauti vien savo jėgomis – naudotis specialiomis apsaugomis nuo piktavališkų bandymų pavogti asmeninius duomenis tikrai verta.

Kita vertus, „Kaspersky Lab“ saugumo analitikas Davidas Jacoby`is visapusišką kompiuterio apsaugą nuo virusų ir kitų piktavalių programų lygina su pistoletu: eidami šaligatviu su juo jausimės saugesni, galėsime apsiginti jei kas puls, bet jei per žioplumą neapsižvalgę išeisime į gatvę ir parblokš sunkvežimis (t.y., patys nesaugosime savo duomenų – išduosime juos nežinia kam internetu arba telefonu), pistoletas nelabai tepadės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...