captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daržovės jaučia, kai yra valgomos ir bando gintis

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi, bei skleidžia gynybinį atsaką.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi, bei skleidžia gynybinį atsaką.

Misūrio universiteto (MU) mokslininkai nustatė, kad augalai sugeba identifikuoti arti skleidžiamus garsus bei reaguoja į jų aplinkoje susidarančias grėsmes.

„Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kaip augalai reaguoja į akustinę energiją, įskaitant muziką, – aiškina augalų skyriaus mokslininkė ir žemės ūkio, maisto bei gamtinių išteklių centro vedėja Heidi Appel. – Tačiau mūsų darbas yra pirmasis augalų reakcijos į su jais susijusias vibracijas tyrimo pavyzdys. Jo metu paaiškėjo, kad „maitinimosi vibracijos“ iššaukia pokyčius augalų ląstelėse ir paspartina medžiagų apykaitą, o tas skatina išsiskirti gynybines chemines medžiagas, kurios atremia vikšrų išpuolius“.

Tyrimo metu ant mažo žydinčio augalo Arabidopsis, giminingo kopūstams bei garstyčioms, buvo patalpintas būrelis vikšrų. Naudodami lazerį ir mažą gabalėlį atspindinčios medžiagos ant augalo lapų H. Appel ir jos mokslinis bendradarbis biologas Rexas Cocroftas galėjo įvertinti, kaip lapai reaguoja į tai, jog vikšrai juos kramto.

Vienai grupei augalų R. Cocroftas ir H. Appel leido įrašą, kuriame grauždami vikšrai skleidžia maitinimosi vibracijas, o likusi augalų dalis buvo auginama visiškoje tyloje.

Vėliau abi grupės buvo sumaitintos vikšrams, tačiau mokslininkai nustatė, kad maitinimosi vibracijos prieš tai paveikti augalai išskyrė daugiau garstyčių aliejų – cheminių medžiagų, kurios daugeliui vikšrų yra nepatrauklios.

„Įdomiausia, kad veikiami kitokios rūšies vibracijų, pavyzdžiui, švelnaus vėjo šnaresio ar vabzdžių skleidžiamo zyzimo, augalai nepadidino savo cheminės gynybos, nors šių visų garsų akustinės savybės ir panašios, – komentuoja R. Cocroftas. – Tai rodo, kad garsus, kuriuos sukelia maitinimasis, jie sugeba atskirti nuo kitų panašių vibracijos šaltinių“.

Pasak mokslininkų, ateities tyrimai koncentruosis į klausimus: kaip augalai jaučia šias vibracijas, kurie vibracijos signalų bruožai yra patys svarbiausi ir kaip mechaninės vibracijos sąveikauja su kitomis informacijos gavimo formomis, siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų.

„Augalai turi daug būdų pasipriešinti kenkėjų atakoms, tačiau kramtymo garsas gali būti greičiausias būdas suprasti, jog esi puolamas“, – teigia R. Cocroftas.

„Vikšrai šią cheminę gynybą pajaučia iš toli, todėl ateityje virpesių metodą būtų galima pritaikyti ir žemės ūkio srityje, ginant pasėlius nuo kenkėjų, – priduria H. Appel. – Taip pat šis eksperimentas atveria augalų elgsenos tyrimams platesnį langą, kadangi atskleidžia, jog pastarieji į išorinius veiksnius tam tikrais atvejais reaguoja panašiai, kaip gyvūnai.“

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...