captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar medicininiai tyrimai ekonomiškai atsiperka?

Ar pinigai, kuriuos valstybės investuoja į medicininius mokslinius tyrimus, kada nors atsiperka? Tai padės išsiaiškinti antradienį publikuota ataskaita apie Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų centro atliekamų mokslinių tyrimų kainą ir ekonominę naudą – o rezultatai iš tiesų labai įdomūs.
Vokietijos kanclerė A. Merkel vėžio tyrimų centre Heidelberge, AFP/Scanpix nuotr.
Vokietijos kanclerė A. Merkel vėžio tyrimų centre Heidelberge, AFP/Scanpix nuotr.

Ar pinigai, kuriuos valstybės investuoja į medicininius mokslinius tyrimus, kada nors atsiperka? Tai padės išsiaiškinti antradienį publikuota ataskaita apie Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų centro atliekamų mokslinių tyrimų kainą ir ekonominę naudą – o rezultatai iš tiesų labai įdomūs.

Kuo galėtų didžiuotis buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas? Jis savo garbingas pareigas ėjo ilgiausiu taikaus ekonominio augimo laikotarpiu JAV istorijoje, jis pasirašė Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį, jis buvo pirmasis demokratų atstovas nuo Franklino Delano Roozevelto, perrinktas JAV vadovu. Tačiau tai – per menkos priežastys didžiuotis. Jo paties teigimu, pats geriausias dalykas, kurį pavyko padaryti būnant prezidentu – išleisti 3 mlrd. JAV dolerių Žmogaus genomo projektui.

B. Clintonas šiuo projektu didžiuojasi ne tik dėl to, kad projektas jau dabar smarkiai pasitarnavo tobulinant vėžio ir retų paveldimų ligų gydymą ir suteikia galimybę išvystyti asmeniui pritaikytų vaistų pramonę. Kur kas, svarbiau, anot B. Clintono, yra tai, jog genomo iššifravimo projektas sukūrė visiškai naują pramonę, kuri tapo nauju ekonominio augimo šaltiniu. Toji 3 mlrd. JAV dolerių investicija išaugo: pasak buvusio JAV prezidento, dabar vien JAV į genomą tiriančias bendroves investuota daugiau nei 180 mlrd. dolerių, skelbia wellcome.ac.uk.

Investicijų į žmogaus genomą pavyzdys puikiai iliustruoja tai, jog pinigai, skirti medicininiams tyrimams teikia dvigubą naudą: visų pirma, padaromi atradimai, kurie gerina žmonių atradimą, visų antra, tai yra finansiškai naudinga.

„BMC Medicine“ publikuota ataskaita pateikia naujausios informacijos apie tai, jog vienas iš pagrindinių argumentų tęsti investicijas į tyrimus yra ekonominė grąža. Ataskaitos autoriai tikina, jog iš kiekvieno svaro, investuoto į tyrimus, susijusius su vėžiu, tiesiogiai grįžta po 10 pensų kasmet – tai yra kur kas daugiau nei Jungtinės Karalystė vyriausybės nubrėžta minimali 3,5 pensų nuo svaro investicijų grąžos riba.

Jei tų 10 pensų kam nors pasirodys per mažai – mokslininkų skaičiavimais, dar 30 pensų nuo svaro kasmet grįžta netiesiogiai – per darbingumo didinimą, privataus sektoriaus mokslinio aktyvumo didinimą. Taigi, autorių teigimu, iš kiekvieno svaro, investuoto į mokslinius tyrimus, valstybė vėliau kasmet gauna po 40 pensų.

Mokslininkai taip pat pabrėžia, jog medicininiai ir ekonominiai mokslinių tyrimų vaisiai lėtai noksta: vidutiniškai šis procesas trunka apie 15 metų, todėl investicijas į tyrimus reikia vertinti kaip ilgalaikes. Visi mokslo pasiekimai yra susiję su aibe netenkinančių rezultatų ir su apgaulingai perspektyviomis išvadomis ir netikėtais atradimais – tačiau visi šie dalykai yra neatsiejama mokslinio proceso dalis, apie kurią taip pat reikia kalbėti atvirai. O finansavimas – tai ne vienintelis dalykas, reikalingas gauti mokslinę naudą – ne mažiau svarbu yra įžvalgumas, smalsumas, polinkis rizikuoti ir užsispyrimas.

Puikus pavyzdys, anot mokslininkų, yra dirbtinis apvaisinimas. Nors tyrimus britų mokslininkai Robertas Edwardsas ir Patrickas Steptoe pradėjo dar praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje, pirmas sveikas vaikas „iš mėgintuvėlio“ – Louise Brown – gimė tik 1978 metais. Po to panaudojus dirbtinio apvaisinimo metodus gimė dar penki milijonai vaikų visame pasaulyje. Vertinama, jog vien Jungtinės Karalystės dirbtinio apvaisinimo rinka yra verta maždaug 500 mln. svarų.

Kita medicininių tyrimų sėkmės istorija – monokloniniai antikūnai, kurių pagrindu sukurta nauja vaistų klasė, taikoma gydant viską nuo krūties vėžio iki širdies bei kraujotakos ligų ir psoriazės. Dabartinė šios klasės vaistų rinkos vertė yra apie 250 mlrd. svarų, o proveržis įvyko praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio gale, kuomet britų Medicinos tyrimų taryba finansavo Kembridžo universitete atliekamus Grego Winterio tyrimus.

Vertinant apskritai, medicininiai tyrimai – itin keistas žvėris viešųjų išlaidų žvėryne: tai yra puiki investicija, kurios atsipirkimas per ilgesnį laiką yra beveik neabejotinas nei žmonių sveikatos, nei finansų atžvilgiu. Mes negalime atspėti, koks bus kitas didelis atradimas, tačiau pinigų investavimas į intelektinę infrastruktūrą dabar užtikrina, kad mokslinių tyrimų sistema duos grąžą ir po 15 ar 20 metų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...