captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šlovė išėjus iš laboratorijos

Ilgos eilės prie kasų, tu pats skubi, kad tik spėtum nusipirkti bilietą, nes į jo/jos pasirodymą tikrai ateis daug žmonių. Žiūrovų akys dega prieš į sceną įžengiant jų mylimai žvaigždei. Po renginio netyla kalbos, kurios gali tęstis visą naktį. Ką tai Jums primena? Ištraukas iš roko koncerto?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ilgos eilės prie kasų, tu pats skubi, kad tik spėtum nusipirkti bilietą, nes į jo/jos pasirodymą tikrai ateis daug žmonių. Žiūrovų akys dega prieš į sceną įžengiant jų mylimai žvaigždei. Po renginio netyla kalbos, kurios gali tęstis visą naktį. Ką tai Jums primena? Ištraukas iš roko koncerto?

Iš tiesų tai akimirkos iš mokslo festivalio Anglijoje, Čeltenhamo mieste. Birželio 3 – 8 dienomis šį miestą užkariavo mokslas, jo gerbėjai ir, žinoma, geek`ai (angl. slengas – moksliukai). Šio renginio esmė nėra kalbėti mokslininkams su mokslininkais apie mokslą. Nuobodu, tiesa? Čeltenhamo mokslo festivalyje pabrėžiama mokslo komunikacijos svarba – kiekvienas atėjęs, net ir primiršęs mokyklos mokymosi programą turi suprasti, ką jam nori papasakoti ar pristatyti tam tikros mokslo šakos atstovas.

Jei ir toliau šį renginį prilygintume roko koncertui – tai Richardą Dawkinsą lengva ranka galime pristatyti kaip mokslo žvaigždę, išsišokėlį ir neklaužadą. Savo paskaitos metu jis dar kartą pabrėžė būtinybę jau nuo mažų dienų vaikams ugdyti skeptiškumą, anot jo, tai jam padėjo tapti tuo, kas jis yra dabar. Dar viena žvaigždė - ambicinga mokslu besidominti ir apie jį rašanti tinklaraštininkė Jennifer Oullette. Ši moteris, kaip ir daugelis mūsų, labai norėjo sužinoti kas ji yra ir kodėl būtent tokia ji yra. Ambicingas tikslas. Kodėl? Net ir išbandžiusi LSD narkotikų, atlikusi smegenų tomografinį skanavimą, tyrusi savo genotipą, ji vis tiek nesugebėjo atsakyti į sau iškeltą tikslą. Liūdna? Tačiau, kaip ir daugelis kitų Čeltenhamo festivalio metu kalbėjusių mokslininkų pabrėžia – mokslas tuo ir žavus, kad jis daug atskleidžia, bet visada palieka vietos fantazijai ir mistikai.

Renginio metu taip pat buvo pristatyti ne tik mokslo atradimai ar diskutuojama įvairiomis, temomis: ar stresas tikrai mus susargdina, kodėl mes miegame ir t.t. bet ir pristatytos įvairios mokslo ir kitų profesijų sąjungos. Pavyzdžiui – kriminalinėje policijoje naudojamas algoritmas, kuriuo ieškomi serijiniai žudikai, mokslininko, biologo Steve`o Le Combero pritaikytas aiškinantis maliarijos ir kitų šių dienų pasaulyje daug gyvybių nusinešančių ligų protrūkių šaltinius.

Kaip ir pridera dideliam festivaliui, jame suteikiama galimybė pasisakyti ne tik didiesiems mokslo vardams. Nors iš tiesų, „FameLab“ konkursą galima pavadinti antru Čeltenhamo festivaliu. Tai konkursas, kurio metu jaunasis mokslininkas per tris minutes turi aiškiai, įdomiai ir išsamiai pristatyti savo pasirinktą mokslo temą. Kam? Tam, kad galų gale dingtų tas stereotipas, jog mokslininkai tik sėdi užsidarę tarp keturių sienų, kankina peles ar šokinėja iš laimės, kai atranda mažą, niekieno nepastebėtą ląstelę. Na, gal tokiu momentu iš tiesų šokinėja iš laimės, o „FameLab“ metu bando paaiškinti kodėl. Jau septintus metus rengiamame konkurse, kurį Britų Taryba organizuoja daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių (Pietų Afrika, Jungtinės Amerikos Valstijos, Italija, Bulgarija, Vokietija, Australija, Kipras, Pietų Korėja ir t.t.) Lietuvai atstovavo Marius Polianskis. Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto studentas tokią galimybę gavo iškovojęs pirmą vietą nacionalinio konkurso „Šlovės laboratorija“ metu.

Čeltenhame, „FameLab“ pusfinalio metu M. Polianskis anglų kalba pasakojo apie muilo operą vykstančią mūsų kūne – inkstų ir ausų ryšį. „Kaip tik tuo metu, kai reikėjo ruošti kalbą „Šlovės laboratorijos“ finalui Lietuvoje, rašiau mokslinį darbą, kurio esmė ir buvo ryšių tarp klausos ir inkstų funkcijų nagrinėjimas, tyrimas. Pagalvojau: kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu?“ – teigė M. Polianskis. Medicinos studentas sako, kad vienas iš pagrindinių jo kalbos akcentų – ryšiai ir jų svarba. „O kur ryšiai tarp žmonių yra patys svarbiausi? – telenovelėse. Kai tik sugalvojau šį analogą, kalba pasirašė labai lengvai“ – pasakojo Marius. Nors „FameLab“ konkurse reikėjo kalbėti anglų kalba, tačiau vaikinas teigia, kad didelių sunkumų ar papildomų iššūkių dėl to nebuvo.

Konkurso metu temos vyravo nuo to, kad šypsena gali atstoti 200 šokolado plytelių poveikį mūsų organizmui, kad iš tiesų mes – paprasti mirtingieji – esame stipresni nei pats supermenas, kad bėgiojimas gali atstatyti ir net pagerinti atmintį, kad laibi žmonės yra liesi dėl to, kad jie turi riebalus, kurie „valgo“ bloguosius žmogaus riebalus, iki pikantiškų temų – mažėjančių sėklidžių ir ilgo miego ryšio. Vieni dalyviai bandė sudominti žiūrovus ne tik įtaigia kalba, bet ir vizualinėmis priemonėmis: minkštais žaislais, piešiniais, apranga, trumpomis dainų ištraukomis. „Šis renginys mane sužavėjo didumu. Kaip „FameLab“ dalyvis mokslo festivalyje galėjai pasijausti žvaigžde: visi domisi, kokią šalį atstovauji, kokia mokslo sritimi domiesi, apie ką kalbėsi“ – įspūdžiais dalinosi Marius. Taip pat vaikiną žavėjo kitų dalyvių entuziazmas, vienas kito palaikymas. „Nesijautė jokios konkurencijos, kaip tik atvirkščiai, dažnai užvirdavo diskusijos: vieni kitiems pasakodavome savo srities subtilybes. Per vieną prisėdimą galėjai sužinoti apie astronomiją, inžineriją, biologiją.“ – pasakojo M. Polianskis.

Nors Lietuvos atstovas į konkurso finalą nepateko, tačiau pelnė žiūrovų simpatijas už šmaikščius atsakymus vertinimo komisijai. Dar kelias dienas po konkurso prie vaikino prieidavo žiūrovai ar kitų „FameLab“ delegacijų atstovai klausdami plačiau papasakoti apie ausų ir inkstų ryšį, kitas medicinines subtilybes. Tad tikslas pasiektas – žmonės sudominti mokslu.

„FameLab“ konkursą laimėjo Beneliukso šalis atstovaujantis Padraicas Floodas, kuris pasakojo apie fotosintezės naudą pasaulio bado prevencijai. „Pamatęs abiejų pusfinalių dalyvius aš jau nujaučiau, kas laimės. P. Floodas geba, be jokių papildomų medžiagų, tik savo kalba, pritraukti, sudominti ir išlaikyti žiūrovo dėmesį. Taip pat ir jo pasirinkta tema labai aktuali, manau ir tai turėjo įtakos jo sėkmingam pasirodymui“ – svarstė Marius. Anot M. Polianskio, „FameLab“ konkurso esmė ir yra kuo paprasčiau papasakoti istoriją mokslo tema. Gražia, išlaikyta kalba, palyginimais galima padaryti tikrai daug.

Be to, vaikinas teigia, kad daugelyje šalių, kurių atstovai dalyvavo „FameLab“ konkurse vyksta stereotipo, jog mokslininkai sėdi užsidarę savo laboratorijose, kaita. „Daugelis doktorantūros studentų, kurie dalyvavo konkurse sakė, kad juos čia atvykti skatino jų darbo vadovai. Nes nesvarbu ar laimi ar pralaimi, čia dalyvaudamas įgauni patirties, kaip reikia bendrauti su žiniasklaida, kitais savo kolegomis. Tai labai naudinga patirtis, kadangi visuomenei dažnai reikia pagrįsti, kodėl mokslui skiriama daug pinigų, kodėl iš pažiūros atrodantys menki pasiekimai iš tiesų yra labai reikšmingi“ – pabrėžė M. Polianskis. Taip pat vaikinas pastebėjo, kad daugelis dalyvavusių šiame konkurse jau yra išbandę save scenoje, tik kitokiose srityse: teatre, šokyje, dainavime. Taip pat daugelis jaunųjų mokslininkų socialiniuose tinkluose aktyviai bendrauja su žmonėmis.

Taigi, tie, kas neturėjo galimybės ar tiesiog nežinojo, jog „FameLab“ konkursą tiesiogiai rodė internetu, kviečiame pasižiūrėti visų dalyvių, taip pat ir Lietuvos atstovo, pasirodymus ir įsitikinti, kad mokslas, kaip ir geras koncertas, jei pasiekia ir širdį ir protą – rocks!

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close