captcha

Jūsų klausimas priimtas

Energiją taupančios elektros lemputės – tylios žudikės?

Medicinos ekspertai savo namuose griežtai atsisako energiją taupančių elektros lempučių. Profesoriai Johnas Marshallas ir Johnas Hawkas atviri – naujos kartos elektros lemputės sukelia odos vėžį, žmonės gali apakti, skelbia „The Daily Mail“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Medicinos ekspertai savo namuose griežtai atsisako energiją taupančių elektros lempučių. Profesoriai Johnas Marshallas ir Johnas Hawkas atviri – naujos kartos elektros lemputės sukelia odos vėžį, žmonės gali apakti, skelbia „The Daily Mail“.

Kokias emocijas jums kelia žmogus, sukaupęs kaitrinių lempučių atsargų visam likusiam gyvenimui, nes mano, jog energiją taupančios lemputės – tiesus kelias į pražūtį? Norisi tokį žmogų pavadinti keistuoliu?

Tačiau iš tikrųjų J. Marshalas tikrai nėra toks. Jis – vienas iš geriausių ir labiausiai gerbiamų akių specialistų visoje Jungtinėje Karalystėje, Londono universiteto koledžo Oftalmologijos instituto profesorius.

„Didžiąją dalį kaitrinių lempučių atsargų sukaupiau dar prieš šalies valdžiai uždraudus jų importą. Tikslaus skaičiaus įvardyti negaliu, tačiau man jų tikrai užteks visam likusiam gyvenimui“, – teigia J. Marshalas.

Profesorius ne vienintelis įžvelgia elektrą taupančių lempučių žalą. Kitas garsus britų mokslininkas Johnas Hawkas, odos ligų žinovas, taip pat perspėja, jog tokių lempučių odai daroma žala prilygta saulės nudegimams, oda greičiau sensta, didesnė odos vėžio rizika. Namuose jis neturi nei vienos energiją taupančios lemputės: „Turiu labai daug senųjų lempučių, kol dar jų buvo, prisipirkau tiek, jog tikrai nepritrūksiu“.

Kaitrinės lemputės žmonijai šviesą teikė daugiau nei šimtą metų. Tačiau Europos Sąjungai priėmus direktyvą, Jungtinės Karalystės valdžia 2009 metais apsisprendė uždrausti 100 vatų kaitrinių lempučių importą. 2011 metais įvestas draudimas 60 vatų lemputėms, o 2012 metais įsigaliojo draudimas visoms tradicinėms lemputėms.

Europos Sąjungos direktyvos pagrindinis tikslas buvo sumažinti anglies dvideginio emisijas. Energiją taupančios lemputės arba taupiosios kompaktinės fluorescencinės lemputės (angl. Compact Fluorescence Lamp, CFL), anot specialistų, sunaudoja 80 proc. mažiau elektros energijos ir ilgiau tarnauja.

Kalbant apie kaitrinių lempučių veikimo principą, šviesą skleidžia elektros srovės įkaitintas volframo siūlelis. Deguonis ore greitai suardytų taip smarkiai įkaitusį siūlelį, tad jis apgaubiamas stikliniu gaubtu, po kuriuo yra vakuumas arba praretintos inertinės dujos.

Energiją taupančiose lemputėse vietoje šviesą skleidžiančio siūlelio šią funkciją atlieką argono ir gyvsidabrio garai, esantys spiralės formos vamzdelyje. Dujoms įkaitus, jos pradeda skleisti ultravioletinę šviesą, kuri stimuliuoja fluorescensinį sluoksnį, kuriuo padengta vidinė vamzdelio pusė. Šiam sluoksniui sugeriant energiją, skleidžiama šviesa.

Didžiausią nerimą kelia kai kurie dideliais kiekiais į aplinką patenkantys šviesos spinduliai, teigia profesorius J. Marshallas. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, jog minėtieji spinduliai itin žalingi žmogaus akims ir odai.

Šviesą sudaro skirtingų spalvų šviesos spindulių, turinčių skirtingą bangos ilgį, spektras. J. Marshallas aiškina: „Šviesa yra viena iš radiacijos formų. Kuo trumpesnė banga, tuo daugiau joje energijos.

Didžiausią žalą daro trumpos ryškiai mėlynos/violetinės šviesos bangos. Kaitrinės lemputės tokių problemų nesukelia, o energiją taupančios lemputės skleidžia daug ultravioletinių spindulių“.

Pavojus akims

Lygiai taip pat, kaip ultravioletiniai saulės spinduliai nudegimo atveju spartina odos senėjimo procesus, energiją taupančios lemputės kenkia akims, teigia profesorius J. Marshallas.

„Oda nuolat atsinaujina, o naujos tinklainės jums niekas neduos“, – perspėja profesorius.

Tinklainė – iš vidaus akies obuolį išklojusi plėvelė, kurią sudaro šviesai jautrios ląstelės, aktyvuojančios nervinius impulsus, optiniu nervu keliaujančius į smegenis, kur ir sukuriami vaizdiniai.

Jeigu daug laiko praleidžiate energiją taupančiomis lemputėmis apšviestoje patalpoje, akys gauna nemenką dozę ultravioletinių spindulių, kurie padidina dviejų rimtų akių ligų riziką – kalbame apie geltonosios dėmes regeneraciją bei kataraktą.

Tinklainės centre esanti geltonoji dėmė dažniausiai pradeda silpti sulaukus garbaus amžiaus. Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas. Šios ligos – dvi pagrindinės apakimo priežastys Jungtinėje Karalystėje.

„Jeigu esate aplinkoje, kur daug ultravioletinių spindulių, akys sparčiau sensta. Štai kodėl arčiau pusiaujo esančių šalių gyventojams katarakta diagnozuojama žymiai anksčiau – juk ten saulė pati stipriausia ir pikčiausia. Panašų efektą gali sukelti ir energiją taupančios lemputės.

„Ultravioletiniai spinduliai labai padidina geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Didžiausias rizikos veiksnys, kalbant apie šią ligą, yra amžius. Dažniausiai tokios problemos prasideda sulaukus 60–80 metų. Be jokios abejonės, energiją taupančios lemputės šios ligos riziką pastebimai padidina“, – teigia profesorius J. Marshallas.

Žala odai

Energiją taupančios lemputės pavojingos ne tik akims.

Profesorius Johnas Hawkas, buvęs Londono universiteto koledžo Šv. Jono dermatologijos instituto fotobiologijos skyriaus vadovas, perspėja: „Yra patikimų įrodymų, jog energiją taupančios lemputės skleidžia spinduliuotę, kurios kiekio pakanka negrįžtamai pakenkti odai – jeigu tik šalia tokios lemputės išbūsite pakankamai ilgą laiką“.

Profesorius teigia, jog rizika itin didelė, jeigu tokia lempa yra ne toliau nei metro atstumu nuo kūno, tad skaitymui naudojamos stalinės lempos – itin pavojingos.

„Turiu įrodymų, jog energiją taupančios lemputės ne tik žalingos odai, bet ir sukelia nemalonių trumpalaikių negalavimų – bėrimą, niežulį, deginimą. Visi šie simptomai medikų priskiriami konkrečiam sutrikimui, vadinamam polimorfine šviesos dermatoze“, – perspėja profesorius.

„Kaip ir su ultravioletinių spindulių daroma žala, šis poveikis kaupiasi metų metus. Ultravioletinė šviesa per ilgą laiką apdegina odą, pažeidžia odos ląsteles. Kitaip tariant, energiją taupančios lemputės prisideda ir prie odos vėžio rizikos“, – sako J. Hawkas.

Energiją taupančios lemputės sukelia nemenkų bėdų ir vilklige sergantiems asmenims. Ultravioletinė šviesa dar labiau dirgina ir taip bėrimų išvargintą odą, sustiprėja sąnarių skausmai bei nuovargis (su vilklige siejami ir šie simptomai).

Kaip teigia vilkligės asociacijos Amerikoje atstovai, net du trečdaliai visų šia liga sergančių amerikiečių netoleruoja energiją taupančių lempučių skleidžiamos šviesos.

Europos Sąjunga pripažįsta, jog tokios naujos kartos elektros lemputės gali dirginti odą, tačiau 2008 metais Besivystančių ir naujai identifikuotų rizikų sveikatai komiteto parengtose išvadose teigiama, jog rizika kyla tik tais atvejais, jeigu žmogus prie tokių lempučių (arčiau nei už 20 centimetrų) praleidžia labai daug laiko.

Ryšis su migrena

„Migrena ir epilepsija – dar dvi rimtos problemos. Savo klinikoje esu matęs 30 odos ligomis sergančių pacientų, kurie dėl tokių lempučių turėjo minėtųjų problemų“, – teigia profesorius.

Taip nutinka dėl gana paprastos priežasties – energiją taupančios lemputės gali nepastebimai blyksėti (kalbant apie kaitrines lemputes, jos mirkėti pradeda tik prieš perdegdamos).

2013 metais leidinyje „Neurology“ spausdinti vieno tyrimo rezultatai: paaiškėjo, jog blyksinčios lemputės gali sukelti migreną bei epilepsijos priepuolių.

44 metų ispanų kalbos ir muzikos mokytoja iš Jungtinės Karalystės Eleanor Levin energiją taupančias elektros lemputes kaltina dėl varginančių galvos skausmų. Moteris teigia, jog negali būti jomis apšviestoje patalpoje, nes ją pradeda pykinti, ima skaudėti galvą. Pirmą kartą šią problemą jį patyrė prieš trejus metus – galvos skausmai ėmė varginti darbe. „Galiausiai sveikata pašlijo taip smarkiai, jog teko mesti darbą“, – teigia britė. Moteris lankėsi pas įvairių sričių medikus.

„Keli neurologai pareiškė, jog migreną sukelia blyksinti šviesa. Namie naudoju kaitrines lemputes, nebūna jokių problemų – todėl dabar mokau tik namuose. Halogeninės lemputės taip pat nesukelia problemų“, – sako britė.

Moteris teigia, jog didžiausių bėdų kyla tamsiuoju paros metu. „Laimei, netrūksta pasilinksmino vietų, kur randu tinkamą apšvietimą“, – džiaugiasi moteris.

„Europos Sąjunga sutinka, jog energiją taupančios elektros lemputės gali būti susijusios su žala odai, tačiau tikrai ne su galvos skausmais. Įtariu, jog yra daugiau žmonių, kuriems tokios lemputės sukelia galvos skausmų, tačiau jie paprasčiausiai nenumano tikrosios priežasties“, – teigia E. Levin.

Anksčiau taip pat buvo skelbta, jog energiją taupančiose lemputėse yra nedidelis kiekis gyvsidabrio, tad nerimaujama, kas nutiktų tokiai lemputei sudužus.

Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra nustatė, jog viena tokia sudužusi elektros lemputė į aplinką išskiria gyvsidabrio garų, kurie net 20 kartų viršija leistina šios medžiagos koncentracija patalpoje.

Nors kalbame apie itin nedidelį gyvsidabrio kiekį, tokiai lemputei sudužus, specialistai rekomenduoja pasišalinti iš patalpos ir 15 minučių ją vėdinti. Tvarkant incidento vietą, patariama mūvėti pirštines, valyti drėgnu skudurėliu – liekanas sudėti į plastikinį maišelį, jį sandariai užklijuoti ir perduoti atsakingoms tarnyboms – jokiais būdais nemesti į šiukšlių dėžę.

Nekokybiškų lempučių keliama rizika

Profesorius Harry Moseley iš Ninewells ligoninės teigia, jog dar vienas nerimą keliantis faktas – energiją taupančių elektros lempučių kokybė. Anot mokslininko, egzistuoja rimtų jų kokybės kontrolės problemų.

„Nustatėme, jog dešimties skirtingų gamintojų energiją taupančių lempučių rinkinyje vienos kokybė buvo pastebimai prastesnė nei kitų“, – teigia H. Moseley, kuris nustatė, jog daugiausiai ultravioletinių spindulių skleidžia lemputės, kuriose galima aiškiai įžiūrėti spiralę.

Senamadiškas lemputės primenančios naujosios žymiai saugesnės – kuo storesnis lemputės kupolas, tuo daugiau ultravioletinių spindulių pavyksta sulaikyti.

J. Hawkas pripažįsta, jog energiją taupančių lempučių kokybę ir saugą bandoma gerinti, tačiau nėra tikras, ar pastangos yra pakankamos. Profesorius aktyviai stengiasi įtikinti Europos Sąjungą energiją taupančias lemputes uždrausti.

„Teko kalbėtis su šviesos saugos specialistais Briuselyje, niekam tai nepasirodė įdomu. Europos Sąjunga stengiasi saugoti gamtą ir propaguoja energiją taupančias lemputes, tačiau visai negalvoja apie žmonių sveikatą. Ir nenori nieko keisti“, – teigia J. Hawkas.

Lempučių gamintojų asociacijos „Lighting Europe“ ryšių su visuomene skyriaus vadovė Anne Vick tvirtina, jog „energiją taupančių lempučių skleidžiami ultravioletiniai spinduliai nekenkia, nes neviršija leistinų normų“. „Europos mokslininkai nenustatė, jog normaliomis sąlygomis energiją taupančios elektros lemputės gali pakenkti žmogaus sveikatai“, – sako A. Vick.

„Darbuotojams, kuriems tenka daug tokios šviesos ir tiems, kad tokiai dirbtinei šviesai yra itin jautrūs, specialistai rekomenduoja naudoti tik lemputes su papildomu apvalkalu. Šios lemputės atitinka visus vartotojų teises ginančius reikalavimus. Jos nuodugniai tikrinamos ir yra saugios“, – tvirtina A. Vick.

Profesoriaus H. Moseley tokie argumentai neįtikina: „Jie nelinkę nieko keisti. Tarsi tai būtų tų, kuriems tokios lemputės kenkia, problema. Briuselyje jiems svarbiausia mažinti anglies dvideginio emisijas.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...