captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: nuotrauka iš kosmoso primena M. K. Čiurlionio paveikslą

Trečiadienį visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų LituanicaSAT-1. Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. padarytoje fotografijoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir paties palydovo 3 antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve, susidarantys fotografuojant objektus prieš Saulę atitinkamu kampu.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Trečiadienį visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų LituanicaSAT-1. Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. padarytoje fotografijoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir paties palydovo 3 antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve, susidarantys fotografuojant objektus prieš Saulę atitinkamu kampu.

LRT televizijos tiesioginės transliacijos metu Dalia Grybauskaitė sakė, kad pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso jai primena Mykalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslą. „Džiaugiuosi, kad Lietuva nors ir simboliškai jau gali vadintis kosmine valstybe. Atrodo, tiek mažai reikia: išdrįsti, o svarbiausia – siekti žvaigždžių. Svarbiausia pradėti, nebijoti ir išdrįsti. Toks simboliškas žingsnis – pirmi žodžiai, pirma nuotrauka. Gal joje tikrai daug nepamatysime arba nemokėsime pamatyti, bet tai tie žingsniai, kurie apmąsto save, veda kaip pionieriai į kitus pasiekimus,“ – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė. Kovo 22 dieną šis palydovas ištransliavo į kosmosą Prezidentės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.

Pranešime spaudai rašoma, kad padovanoti Lietuvos žmonėms pirmąją lietuvišką fotografiją iš kosmoso – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandai užduotis.

„Pirmoji nuotrauka buvo nufotografuota palydovui skrendant virš Ramiojo vandenyno link Pietų Amerikos šių metų balandžio 8 dieną. Pradžioje daug laiko užtrukome siųsdamiesi duomenis, nes kosmose tą padaryti pasirodė žymiai sudėtingiau nei Žemėje – vieno ryšio seanso su palydovu metu galėdavome į Žemės stotį atsisiųsti iki 19 kilobaitų duomenų, tačiau tik apie ketvirtadalį jų pavykdavo iškoduoti. Šiuo metu, patobulinus valdymo stoties programinę ir techninę įrangą, galime padaryti tai vieno ryšio su palydovu seanso metu, per 3 – 5 minutes. Tad iš pradžių teko kantriai lopyti nuotraukoje esančias skyles kol galų gale surinkome visą vaizdą“, – pasakoja komandą užfiksuoti pirmąją lietuvišką nuotrauką kosmose skriejančiam palydovui „LituanicaSAT-1“ nusiuntęs Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

Į „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrėjai įmontavo VGA raiškos (640x480) kamerą su specialia plataus kampo optine sistema. Tokį pasirinkimą nulėmė kameros dydis, suderinamumas su kitomis palydovo sistemomis ir duomenų suspaudimo laipsnis.

Palydovo kūrėjus pasveikinti ir pasigrožėti pirmąja nuotrauka iš kosmoso atvyko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra ir LituanicaSAT-1 projekto globėja. Kovo 22 dieną šis palydovas ištransliavo į kosmosą prezidentės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.

Po pirmosios lietuviškos fotografijos pristatymo visiems, kurie jau yra rezervavę savo pikselį šioje fotografijoje, bus išsiųsti tai liudijantys sertifikatai. Rezervuoti savo pikselį galite misijos interneto svetainėje www.kosmonautai.lt.

Šiuo metu „LituanicaSAT-1“ skrieja elipsine orbita, kurios aukštis kinta nuo 348 iki 367 km, baterijos temperatūra svyruoja nuo 0 iki +13 laipsnių Celcijaus. Prognozuojama, kad palydovas dar išbus orbitoje iki liepos mėnesio.

Sėkmingai įgyvendinus visus išsikeltus misijos tikslus, toliau yra renkami palydovo telemetrijos duomenys, atliekami moksliniai tyrimai ir bandomos palydovo galimybės.

„Ir toliau intensyviai dirbame, kiekvieną dieną renkame vis naujus duomenis, kurie padeda susidaryti tikresnį vaizdą apie palydovo komponentus, jų būklę, ir kas vyksta kosmose. Tikiuosi, kad tokia praktinė informacija labai pravers įgyvendinant kitus kosminius projektus“, – teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.

 „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrė daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliko pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandė lietuvių sukurtas technologijas ir testavo alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.

Palydovas „LituanicaSAT-1“ iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į orbitą paleistas vasario 28 d. Tos pačios dienos 10:45 val. Lietuvos laiku, palydovo radijo švyturio siunčiamą Morzės kodu užšifruotą signalą užregistravo vokietis Mike Rupprecht. Šis signalas tapo pirmąja, vieno iš dviejų lietuviškų dirbtinių Žemės palydovų, iš kosmoso sėkmingai priimta žinute Žemėje.

Organizatorių nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close