captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Maskoliūnas: ne toks tas velnias baisus, kokį jį piešia neoluditai

Mokslo atradimams ir naujovėms teks prasiveržti pro menkavertės informacijos tvaną ir dirbtines „popmergaičių“ krūtis. Taip LRT.lt teigė mokslo populiarintojas biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas. „Akivaizdu, kad piliečiai turi žinoti ir suprasti, kokios technologijos jau yra arba bus naudojamos, kaip jas naudoti saugiai, kaip jos veikia ar paveiks mūsų gyvenimą“, – LRT.lt teigė jis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Mokslo atradimams ir naujovėms teks prasiveržti pro menkavertės informacijos tvaną ir dirbtines „popmergaičių“ krūtis. Taip LRT.lt teigė mokslo populiarintojas biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas. „Akivaizdu, kad piliečiai turi žinoti ir suprasti, kokios technologijos jau yra arba bus naudojamos, kaip jas naudoti saugiai, kaip jos veikia ar paveiks mūsų gyvenimą“, – LRT.lt teigė jis.

Informacija turi būti ne prieinama, o įžūliai brukama

Šiuolaikinį sudėtingą ir įvairiapusį mokslą populiarinti nėra lengva. R. Maskoliūno žodžiais, mokslininkus galima suprasti – jie nėra „šoumenai“: juos mokė kurti naujas technologijas, o ne reklamuoti naujausią jutiklį ar genetiškai modifikuotą agrastą.

„Todėl be pasirengimo, be praktikos jie ne visada gali aiškiai ir patraukliai papasakoti, kuo jų išradimai ar naujos žinios praturtins visuomenę. [...] Beje, tokie sugebėjimai aiškiai reikšti mintis, teisingai kirčiuoti gyvenime labai praverčia visiems – ir mokslininkams, ir menininkams, ir ypač – melioratoriams“, – teigė mokslo populiarintojas.

Anot R. Maskoliūno, antai mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ rengėjai kviečia į mokslo komunikacijos kursus žurnalistus, mokytojus, universitetų atstovus spaudai ir mokslininkus, kurie norėtų šviesti visuomenę, pasakoti apie naujausias mokslo bei technologijų tendencijas.

„Kuo toliau, tuo labiau reikia tą daryti, nes visuomenė turi teisę suprasti, už ką mokslininkams mokami pinigai. Be to, tai padėtų nuraminti visuomenę, parodyti, kad ne toks tas velnias (mokslas) baisus, kokį jį kartais piešia neoluditai“, – sakė ekspertas.

Mokslininko teigimu, Lietuvos mokslo centrams būtina prasibrauti pro menkavertės informacijos tvaną ir „dirbtines popmergaičių krūtis“.

„Naujos mokslo žinios, ypač medicinos srityje (ir būtinai iš patikimų šaltinių) gali būti labai naudingos. Žinau iš savo patirties. Pasaulyje tai vyksta jau seniai. Pastaruoju metu pastebiu, jog ir Lietuvoje, kaip antai Vilniaus universitete, aktyviai darbuojasi atstovai spaudai – žmonės, kurie informuoja visuomenę apie tai, kas įdomaus vyksta universitete“, – pasakojo R. Maskoliūnas.

Specialistas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau vis daugiau mokslo centrų turės pradėti vykdyti komunikaciją. Jau dabar galioja tokia taisyklė: jeigu yra vykdomas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas, jis privalo būti viešinamas. Taip pat ir Lietuvos mokslo premijos laureatai turi parengti populiarias paskaitas visuomenei apie tai, ką jie nuveikė per keliolika metų ir už ką įvertinti prestižine premija.

„Kitaip sakant, norom nenorom, daugumai mokslininkų teks išmokti išeiti į viešumą, pristatyti savo darbus visuomenei, o ypač jaunimui. Arba prisipažinti, kad karalius nuogas“, – pridūrė R. Maskoliūnas.

Plaukai šiaušiasi nuo neišmanymo

Mokslo populiarintojas, tinklaraščio konstanta.lt savininkas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas sutinka, kad visuomenė ir mokslininkai nesusikalba. Tai, anot jo, vyksta dėl dviejų priežasčių.

Pirma priežastis – mokslininkai dažnai nežino, kokią žinių bazę turi „paprasti žmonės“, taigi pradeda kalbėti apie mokslinius atradimus nuo tokio atskaitos taško, kuris klausytojams yra nesuprantamas.

„Beje, kartais būna ir situacijų, kad pats mokslininkas, net ir norėdamas, nuo bendresnių pagrindų nesugebėtų paaiškinti savo tyrimų, nes yra tiek į juos susikoncentravęs, kad pameta kontekstą. Tačiau tai labiau būdinga pradedantiems savo karjerą, pavyzdžiui, doktorantams, kurie dar nelabai gaudosi bendrame problemos kontekste ir mano, kad visi turėtų suprasti tai, ką supranta jie“, – teigė K. Zubovas.

Antra priežastis – mokslinis mąstymas, kuriame sprendimų priėmimo procesas skiriasi nuo kasdienio.

 „Moksle vadovaujamasi logika ir aiškiais argumentais, kasdieniame gyvenime dažnai daug lemia emocijos. Be to, moksle nuomonės pakeitimas, sužinojus naujų svarių argumentų, yra labai geras ir sveikintinas reiškinys, o kasdieniame gyvenime tai dažnai laikoma silpnumo ar principų neturėjimo apraiška. Taigi „paprasti žmonės“, nesuprasdami mokslinių tyrimų proceso pagrindų, susikuria nuomonę, jog mokslininkai nežino, ką sako, nieko nesupranta ir apsimetinėja“, – LRT.lt aiškino K. Zubovas.

Astrofiziko teigimu, sunku įvertinti, ar nesusikalbėjimo padėtis yra dramatiška. Jo žodžiais, paskaičius komentarus prie pranešimų apie mokslo atradimus, „plaukai šiaušiasi nuo to, koks baisus neišmanymas demonstruojamas; tačiau internetiniai komentarai tikrai nėra geras visuomenės nuomonės indikatorius“.

Trūksta originalaus turinio

Apie tai, koks mokslo populiarinimas yra Lietuvoje, pasigirsta įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad visko užtenka, kiti – kad dar turėtume gerokai pasistengti.

Mokslo populiarinimu aktyviai užsiimantis verslininkas technikos mokslų dr. Vladas Lašas nelinkęs sutikti su tais, kurie sako, kad Lietuvoje mokslo populiarinimas yra vangus. Anot jo, turime nemažai televizijos laidų, festivalių, žurnalų, konkursų, kurie skatina moksleivius dalyvauti ir dalintis žiniomis

R. Maskoliūnas taip pat sutinka, kad situacija nėra bloga. Tai, anot jo, iš esmės susiję su Europos Sąjungos fondais ir naujausiu finansavimo periodu, kuris baigsis 2020 m.

„Mes turime dar 6 metus tam, kad sukurtume gyvybingą, tvarią mokslo populiarinimo sistemą ir ją „pastatytume ant kojų“. Be abejo, finansavimas leis sukurti trūkstamus elementus, kurie yra kitose pasaulio šalyse, netgi Estijoje bei Lenkijoje. Turiu omenyje, pavyzdžiui, modernų mokslo muziejų, įvairias mokslo populiarintojų skatinimo formas, knygų serijas. Visai neseniai buvo sukurta Mokslo populiarinimo sistema. [...] Taip pat rašoma mokslo muziejaus galimybių studija. Palengva formuojasi trūkstami elementai. Tikėkimės, kad netrukus sulauksime ir kokybinio šuolio“, – vylėsi R. Maskoliūnas.

Tiesa, mokslininkas pabrėžia, nors mokslo populiarinimo kanalų yra, juose trūksta originalaus turinio, nes dažniausiai informacija yra verčiama iš užsienio šaltinių.

„Pavyzdžiui, žurnale „Iliustruotasis mokslas“ galėtų pasirodyti mūsų šalies mokslininkų tekstai. Galbūt mokslininkai nesiūlo savo darbų, o galbūt jų niekas neprašo. O gal nedrįsta dėl praktikos stokos. Kreipkitės į Mokslo festivalį, mes jums padėsime“, – teigė mokslo populiarinimo specialistas.

Su tuo, kad Lietuvoje trūksta kokybiško turinio, sutinka ir K. Zubovas. „Na, yra R. Maskoliūnas, kuris pats mokslininkas, taigi žino, ką šneka. Yra „Mokslo sriuba“, kurie, nors ir mėgėjai, bet turi pakankamai daug savanorių su įvairiomis žiniomis, kad galėtų apžvelgti beveik kiekvieną temą, nors ir tai tikrai ne visada pavyksta. Yra technologijos.lt, kurie kiekybe stengiasi nusverti kokybės trūkumą, t.y. kokybė ten ne geresnė, nei bet kuriame atsitiktinai paimtame naujienų portale, tiesiog žinios labiau koncentruotos“, – K. Zubovas taip pat kritikavo mokslo populiarinimo kanalų kokybę.

Mąstyti nelengva, bet būtina

Technologijos ir mokslas turi vis daugiau įtakos mūsų gyvenimui. Pradedant biomedicina, kamieninėmis ląstelėmis, kibernetiniu saugumu, implantais, dirbtiniu intelektu ir vis gudresniais dulkių siurbliais bei šaldytuvais.

„Žmonės privalo būti išsilavinę, turėti išvystytą kritinį mąstymą, kad galėtų įvertinti, ar tai, ką jiems siūlo mokslininkai, yra reikalinga, saugu ir perspektyvu. O gal be to galima apsieiti? O gal reikia kurią nors sritį vystyti dar sparčiau? Kitaip sakant, visuomenės raštingumas šiais laikais yra būtinas ne tik politinės propagandos akivaizdoje“, – tikino R. Maskoliūnas.

Jis pridūrė, kad diskutuoti apie valstybės vystymosi strategiją ir jos prioritetus, lyginti su kitomis šalimis, reikalauti iš valdžios išsamios informacijos, prieš priimant sprendimus, turėtų ne tik ekspertai, bet ir smalsūs, išsilavinę žmonės, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir išlikimas.

Kurti, o ne rauti piktžoles burokų laukuose ir dejuoti

V. Lašas pastebi, kad mokslininkai kartais per mažai dėmesio skiria jaunosios kartos sudominimui.

„Nepagalvoja, kad jų pačių naudai ir mokslo ateičiai labai svarbu, jog ypač jaunoji karta suprastų, susižavėtų ir skirtų savo laiką mokslo problemų tyrinėjimui. [...] Mano senelis – Vladas Lašas – buvo medicinos profesorius. Jis rašė populiarias knygas apie mitybą, vadovėlius moksleiviams apie žmogaus fiziologiją. Tokie dalykai sukuria prielaidas, kad paskui jaunimas susidomi mokslu ir pasirenka susijusias studijas“, – LRT.lt teigė V. Lašas.

Jo žodžiais, įtraukę jaunimą, mokslininkai turėtų mokinių, atliekančių darbus, kurių nespėja padaryti patys. V. Lašo nuomone, pirmieji lietuviški palydovai – „LituanicaSat–1“, „LitSat–1“ – jaunimui parodė, kad ir Lietuvos universitetuose įmanoma įgyvendinti tarptautinius kosmoso projektus.

Su V. Lašu sutinka ir R. Maskoliūnas, kurio įsitikinimu, mokslo populiarinimas – būdas kas dieną patirti ką nors naujo, pajusti atradimo džiaugsmą, pasididžiavimą ir keliauti po pasaulį, lankantis mokslo konferencijose.

„Visame pasaulyje konkuruojama dėl inovatyvių žmonių, kurių idėjos ir darbai gimdo naujas verslo ir pramonės sritis. „Google“, „Intel“, „Amazon“, „Skype“ ir t.t. Visa tai ir dar daug kas pagrįsta naujomis mokslo ir technologijų idėjomis. Mes neišvengiamai turime kurti, o ne rauti piktžoles burokų laukuose ir dejuoti, kad juos ir šiemet per pigiai superka. Laimi tos šalys (Singapūras, Izraelis, Taivanas, JAV), kurios sugeba išugdyti ir suburti ambicingus ir visapusiškai išsilavinusius žmones, paskatinti juos kurti kažką naujo“, – pasakojo R. Maskoliūnas.


Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista 12 labai įdomių mokslo populiarinimo knygų. Visas jas galite .pdf formatu atsisiųsti iš akademijos svetainės ir skaityti į sveikatą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close