captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemės bakterijos gali nesunkiai kolonizuoti Marsą

Žemės bakterijos galėtų greitai kolonizuoti Marso paviršių, tikina mokslininkai, atlikę tyrimą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Žemės bakterijos galėtų greitai kolonizuoti Marso paviršių, tikina mokslininkai, atlikę tyrimą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

Tiesa, bakterijų gebėjimo kolonizuoti Raudonąją planetą tyrimai nėra skirti išsiaiškinti Marso teraformavimo (t. y., jo pavertimo į Žemę panašesne planeta) perspektyvoms išaiškinti – mokslininkus labiau domina kaimyninės planetos apsauga nuo bakterijų, kurios ją gali pasiekti prikibusios prie mokslinių aparatų, siunčiamų į Marsą.

Apsisaugoti nuo absoliučiai visų biologinių teršalų, galinčių patekti ant įrangos, siunčiamos į kitas planetas, beveik neįmanoma. Geriau suvokiant, kokie organizmai pasižymi gebėjimu išgyventi tarpplanetinę kelionę ir veistis kitų planetų paviršiuje, misijų planuotojai galės kruopščiau valyti kosminius aparatus tik nuo tam tikrų bakterijų.

„Jeigu galėtume užterštumą sumažinti iki priimtino lygio, manome, jog Žemės gyvybės formos neišgyventų nepalankioje kosmoso aplinkoje“, – sakė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mokslininkas, tyrimo bendraautoris Kasthuri Venkateswaranas.

Mokslininkai šį klausimą tyrinėjo atlikdami kelis nepriklausomus eksperimentus. Iš pradžių jie pasinaudojo TKS esančia EXPOSE–E įranga. Naudojantis šia įranga jie stoties išorėje 18 mėnesių laikė organizmus, kurie Žemėje garsėja savo atsparumu aplinkos poveikiui.

„Nustatyta, jog kai kurie jų taip pat yra iš dalies atsparūs ir dar priešiškesnei kosmoso aplinkai – giliam vakuumui, temperatūrų svyravimams, pilnam kosminės elektromagnetinės spinduliuotės spektrui ir jonizuojančiai spinduliuotei“, – rašė tarptautinė mokslininkų grupė.

Antras eksperimentas buvo atliktas kitos mokslininkų grupės – jungtinės Reaktyvinių variklių laboratorijos, Kalifornijos technologijos instituto ir Vokietijos Aeronautikos centro mokslininkų komandos. Jie bakterijas stoties išorėje laikė taip pat pusantrų metų, naudodamiesi Europos kosminės agentūros EuTEF įranga.

„Po 18 mėnesių tamsaus kosmoso sąlygomis išgyveno 10–40 proc. sporų. Sprų, laikytų stoties viduje, modeliuojant Marso atmosferos sąlygas, išgyvenamumas buvo 85–100 procentų“, – rašoma šios grupės ataskaitoje.

Kuomet Firmicute tipo bakterijos patiria stresą, jos gali suformuoti apsauginį sluoksnį ir užsiveria vadinamose endosporose. Toks apsauginis sluoksnis bakterijoms suteikia galimybę išgyventi atšiauriose aplinkose – pavyzdžiui, per sausrą. Biologai norėjo nustatyti, ar tokios struktūros padidina bakterijų išgyvenamumą ir atliekant dezinfekcijos procedūrą, ir kosmoso sąlygomis.

Vokietijos, Prancūzijos ir JAV mokslininkai bakterijas sąlygomis, panašiomis į tas, kurias patiria ir kitos bakterijos, galimai pateksiančios į Marsą. Paaiškėjo, kad mikroorganizmus patikimai naikina tik ultravioletinė spinduliuotė.

„Visi kiti „kelionės į Marsą“ ir „buvimo Marse“aplinkos parametrai sporoms nedaug tepakenkė – jų išgyveno apie pusę ir daugiau. Duomenys parodo, kad misijose į Marsą egzistuoja didelė sporų išgyvenimo tikimybė, jeigu kosminis aparatas yra apsaugotas nuo Saulės spinduliuotės“, – tyrimo rezultatuose skelbė mokslininkai.

Trijų skirtingų eksperimentų ataskaitas publikavo recenzuojamas žurnalas „Astrobiology Journal“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...