captcha

Jūsų klausimas priimtas

Druskingas dangus žymi planetos augimo skausmus

Pagal teoriją, panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI instituto Mountain View, Kalifornijoje, ir jos komanda mano, kad galėtume patikrinti šią idėją, suradę neseniai susidūrusių egzoplanetų.
Henning Dalhoff/Science Photo Library nuotr.
Henning Dalhoff/Science Photo Library nuotr.

Pagal teoriją, panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI instituto Mountain View, Kalifornijoje, ir jos komanda mano, kad galėtume patikrinti šią idėją, suradę neseniai susidūrusių egzoplanetų.

„Kadangi, laimei, Saulės sistemoje nėra neseniai įvykusio susidūrimo, tiesiogiai to stebėti negalime, – sako R. Lupu. – Tikėtina, kad būsimi egzoplanetų stebėjimai gali aptikti planetas, kuriose šis procesas įvyko neseniai, ir tada turėtume galimybę palyginti duomenis su mūsų modeliais.“

Užuominų šniukštinėjimas

Komanda visų pirma sumodeliavo egzoplanetas, kurių cheminė sudėtis panaši Žemės. Taip pat jie padarė prielaidą, kad toks galingas smūgis sukurtų globalų išsilydžiusios uolienos okeaną, dengiamą storos atmosferos, apsaugančios paviršių nuo atvėsimo. Tokia ekstremali aplinka reikštų, kad daug cheminių junginių, kurie Žemėje yra kieti, būtų atmosferoje garų pavidalu. Komanda padarė išvadą, kad planetų atmosferoje po susidūrimo turėtų būti pilna cheminių medžiagų, tokių kaip vandenilio fluoridas, vadenilio chloridas ir druska (natrio chloridas).

Tokie pasauliai būtų per blankūs, kad juos galėtų pastebėti dabartiniai planetų medžiotojų teleskopai. Tačiau būsimos misijos, tokios, kaip NASA „James Webb Space Telescope“, galės „uostyti“ egzoplanetų atmosferas, kai jos praskries pro savo žvaigždės diską, žvelgiant iš Žemės perspektyvos. Per planetų atmosferas besiskverbianti šviesa turėtų atnešti informaciją apie atmosferos cheminę sudėtį, galbūt atskleisdami į Žemę panašias planetas, kurioje ką tik įvyko dideli susidūrimai.

„Remdamiesi tokių planetų skaičiumi, galėsime apibrėžti dabartinius vertinimus, kiek didžiulių susidūrimų įvyksta planetos formavimosi metu,“ – paaiškina R. Lupu.

„Tai į ateitį nukreiptas darbas, – pažymi Erikas Asphaugas iš Arizonos valstijos universiteto Tempe. – Manome žiną, kaip susiformavo Žemė, tačiau kiek galima apsieiti be panašios nusikaltimo vietos įrodymų? Tai būtų lyg ir paskutinis mūsų potėpis supratimo apie Saulės sistemos susiformavimą paveiksle.“

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close