captcha

Jūsų klausimas priimtas

NASA paleis išmaniaisiais telefonais valdomus mini palydovus

Praėjusį penktadienį NASA atstovai pranešė, jog projekto „PhoneSat“ rėmuose vykdomų tyrimų tikslas yra sukurti palydovą, kuris būtų valdomas įprastinei plataus vartojimo rinkai skirtu išmaniuoju telefonu.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Praėjusį penktadienį NASA atstovai pranešė, jog projekto „PhoneSat“ rėmuose vykdomų tyrimų tikslas yra sukurti palydovą, kuris būtų valdomas įprastinei plataus vartojimo rinkai skirtu išmaniuoju telefonu.

Tokio tipo palydovai būtų greičiausiai kubo formos, o juose būtų naudojami ir kiti daugeliui vartotojų įprasti komerciniai elektronikos komponentai.

„Jau ką tik iš parduotuvės įsigyti išmanieji telefonai iškart turi gausybę funkcijų, kurias galima pritaikyti palydovinėse sistemose, įskaitant sparčius mikroprocesorius, universalias operacines sistemas, daugybę miniatiūrinių jutiklių, aukštos raiškos vaizdo kameras, GPS imtuvus ir kelis radijo bangų imtuvus“, – rašoma NASA pareiškime.

Teigiama, jog jau sukurti ir pagaminti trys tokio tipo palydovai. Visiems jiems konstruoti panaudoti komerciniai komponentai, o kiekvieno palydovo kaina neviršija 3500 dolerių biudžeto. Įrenginio kraštinės ilgis yra apie 10 centimetrų, o svoris – mažiau kaip 1,8 kg.

NASA „PhoneSat“ inžinieriai bando pakeisti naujų misijų kūrimo principus, tam pritaikydami spartaus prototipų kūrimo (angl. rapid prototyping) principus ir įdiegdami jau naudojamas komercines technologijas ir aparatūrą. Tai specialistams leidžia pamatyti ir įvertinti komercinių technologijų galimybes, užuot kūrus šias technologijas nuo nulio. Inžinieriai gali lengvai atnaujinti palydovo galimybes ir funkcijas su kiekviena „PhoneSat“ karta“, teigia NASA.

Remiantis pateikta informacija, taip pat esama žinių, jog pirmųjų trijų prototipų valdymo funkcijas atliks išmanieji telefonai „Nexus One“. Jų jutikliai nustatys palydovo erdvinę padėtį, o vaizdo kamera fiksuos Žemės vaizdus. Pirmosios kartos palydovų („PhoneSat 1.0“) misija bus palyginti paprasta: išlikti „gyviems“ atšiauriomis vakuumo sąlygomis atviroje erdvėje pakankamai ilgai, kad pavyktų atgal į planetą perduoti surinktas planetos ir supančio kosmoso nuotraukas, tuo pat metu fiksuojant visų sistemų gyvybinius parametrus nusakančią informaciją. Pirmieji skrydžiai turėtų įvykti jau šiemet.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...