captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmieji lietuviški palydovai pradėjo savarankišką skrydį

Penktadienį 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata.
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Penktadienį 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata.

Palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ be sutrikimų išskriejo į kosmosą, o NASA pasveikino Lietuvą su šiuo istoriniu įvykiu.

Pirmieji signalai užfiksuoti

Pirmasis „LituanicaSAT-1“ signalą pagavo Vokietijos radijo mėgėjas Mike`as Rupprechtas, apie tai paskelbęs savo tinklaraštyje.

„Kartu su visa komanda labai džiaugiamės sėkmingu palydovo startu. Baigėme vieną svarbiausių techninių misijos etapų – pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas turėjo tiesiog sklęsti orbita. Aktyvavimosi protokolas suveikė idealiai, 10:49 Lietuvos laiku su palydovu „LituanicaSat-1“ užmegztas radijo ryšys iš Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos fakultete įrengto misijos kontrolės centro. Tiesa, signalas buvo labai silpnas, tačiau palydovas skriejo vos pakilęs virš horizonto. Tačiau praėjus vos kelioms minutėms po aktyvavimosi viso pasaulio radijo mėgėjai pradėjo siųsti informaciją, kad jiems pavyko užfiksuoti mūsų palydovo telemetrijos duomenis. Patvirtinimu jau turime iš Vokietijos, Rusijos, Japonijos. Tai įrodo, kad palydovas sėkmingai aktyvavosi ir pradėjo savo misiją“, – teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Pasak jo, pirmųjų ryšio seanso metu iš Misijos kontrolės centro tikrinamos palydovo gyvybinės funkcijos, kiti svarbūs techniniai parametrai, jie analizuojami. Iš pirmojo seanso metu gautų duomenų nustatyta, kad palydovo baterijos įtampa 7,44V. Į JAV palydovas buvo išsiųstas pilnai pakrautas (8,4V), o baterijoms išsikrovus iki 7,2V, sistema automatiškai pereina į saugos režimą ir laukia, kol saulės elementų pagalba sukaups pakankamai energijos užduotims vykdyti.

Paprastai palydovas virš Lietuvos praskris po 4 kartus per parą. Radijo ryšiu susisiekti su palydovu tuo metu galės kiekvienas pageidaujantis.

„Tai yra istorinis įvykis Vilniaus universitetui ir istorinis įvykis Lietuvai. Buvo sėkmingai į orbitą išmesti palydovai, tarp kurių buvo „LituanicaSat-1“, todėl sveikinu visus Vilniaus universiteto bendruomenės narius su tokiu nepaprastu įvykiu ir tikiuosi, dar bus ne vienas toks kosminis projektas. Palydovas pirmiausia buvo miegančioje būsenoje, tačiau vėliau pradėjo skleisti signalus apie savo būklę“, – sakė Matematikos ir Informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas. Anot jo, palydovas kosmose bus dar apie pusę metų, tad kiekvienas norintis galės įrašyti ir į kosmosą ištransliuoti savo svarbius žodžius.

Jau pradėtas kurti naujas palydovas

„Sverkinu fakulteto kolektyvą ir ypač studentus, kurie prisidėjo prie sėkmingo darbo ir palydovo paleidimo. Universitetui tai turi didelę reikšmę, nes tai pirmasis kosminis palydovas Lietuvai. Svarbus didelis studentų indėlis ir galimybę tęsti projektą. Jau pradėtas kurti naujas palydovas, skirtas finansavimas, tik dar nėra aišku, kokias konkrečias funkcijas jis atliks“, – sakė Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Gediminas Stepanauskas.

Susisiekus su palydovu pirmiausia bus tikrinamos jo gyvybinės funkcijos, kiti techniniai parametrai, jie bus atidžiai analizuojami. Galiausiai palydovas turėtų ištransliuoti pirmuosius lietuviškus žodžius, kuriuos ištarė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sprendimas, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, bus priimtas atidžiau išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir  radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu. Dėl tų pačių priežasčių dar nėra žinoma, kada tiksliai palydovas atliks kitus suplanuotus eksperimentus ir tyrimus, rašoma pranešime spaudai.

Radijo siųstuvų/imtuvų informacija:

* FM radijo švyturys: 437,275 MHz priėmimas. Šaukinys: LY5N

* FM balso kartotuvas: siuntimas 145,950 MHz (CTCSS PL 67 Hz); 435,180 MHz priėmimas. Šaukinys: LY5N

* Paketinis radijas: AX.25 – 145,850 MHz siuntimas; AX.25 – 437,550 MHz priėmimas; 9600 baud.

Pagavusius signalą prašoma užregistruoti duomenis internetu.

Primename, kad pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSAT-1“ ilgiau nei 6 mėn. skries atvirame kosmose, 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu.

 

„LitSat-1“: pirmieji lietuviškus žodžius iš kosmoso „išgirdo“ Brazilai

12:25 val. Lietuvos laiku iš kosmoso į Žemę atskriejo trys tautos išrinkti lietuviški žodžiai – Lietuva myli laisvę. Pirmieji lietuviškus žodžius iš kosmoso „išgirdo“ Brazilai – patvirtinimą apie užmegztą signalą ir visą iškoduotą informaciją Kauno technologijos universitetui atsiuntė radijo ryšio mėgėjas Roland. Ryšį su palydovu „LitSat-1“ jam pavyko užmegzti, kai palydovas jau skriejo antrąją orbitą, rašoma pranešime spaudai.

Brazilui Roand ir dar dviem radijo ryšio mėgėjams iš viso pasaulio, kurie pirmieji užmezgė ryšį su palydovu „LitSat-1“, bus padovanota speciali ryšį patvirtinanti QSL kortelė su LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už bendradarbiavimą Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius kosmose.

Netrukus po Brazilijos, patvirtinimą apie pagautą signalą su trims lietuviškais žodžiais atsiuntė ir radijo ryšio mėgėjas iš Vokietijos. 

Maždaug tuo pat metu „LitSat-1“ palydovo signalas užfiksuotas ir Liepiškių stotyje prie Vilniaus bei naujoje KTU ryšio stotyje. Pirmas signalas pagautas palydovui apskriejus orbitą ne pilnus du kartus.


Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...