captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išmaniųjų telefonų virusų – nors vežimu vežk

Pernai buvo aptikta apie 143 tūkst. naujų kenkėjiškų programų mobiliesiems įrenginiams modifikacijų. Mobiliųjų virusų netikriems laiškams siųsti, kreditinių kortelių duomenims ir pinigams iš vartotojų banko sąskaitų vogti pavyzdžių skaičius padidėjo beveik 20 kartų. Tokie duomenys pateikti „Kaspersky Lab“ analitinėje ataskaitoje, atliktoje remiantis mobiliųjų kibernetinių grėsmių plėtros tyrimais 2013 m.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pernai buvo aptikta apie 143 tūkst. naujų kenkėjiškų programų mobiliesiems įrenginiams modifikacijų. Mobiliųjų virusų netikriems laiškams siųsti, kreditinių kortelių duomenims ir pinigams iš vartotojų banko sąskaitų vogti pavyzdžių skaičius padidėjo beveik 20 kartų. Tokie duomenys pateikti „Kaspersky Lab“ analitinėje ataskaitoje, atliktoje remiantis mobiliųjų kibernetinių grėsmių plėtros tyrimais 2013 m.

Pagrindine praėjusių metų tendencija galima pavadinti žymų mobiliųjų kenkėjiškų programų įvairovės ir skaičiaus augimą. 2013 m. pradžioje buvo žinomi 67 bankiniai „Trojos“ virusai, o metų pabaigoje „Kaspersky Lab“ kolekcijoje buvo jau 1321 unikalus pavyzdys. Iš viso pernai „Kaspersky Lab“ produktai sustabdė 2,5 tūkst. bandymų užkrėsti mobiliuosius įrenginius bankiniais „Trojos“ virusais.

Pagal atakuojamų unikalių vartotojų skaičių pirmauja Rusija (40 proc. visų atakų), toliau sąraše seka Indija (8 proc.), Vietnamas (4 proc.), Ukraina (4 proc.) ir Didžioji Britanija (3 proc.). „Android“ platforma iki šiol išlieka labiausiai atakuojama (98,1 proc. visų kenkėjiškų programų). Jų plėtrai apgavikai naudojo apie 4 mln. kenkėjiškų programinės įrangos diegimo paketų.

„Kaspersky Lab“ ataskaita taip pat išsamiai aprašo apgavikų metodus ir gudrybes. Mobiliesiems įrenginiams užkrėsti jie taikė kelias technologijas: teisėtų interneto išteklių užkrėtimą, priedų platinimą per alternatyvias parduotuves ir SMS su kenkėjiška nuoroda siuntimą pagal aukos kontaktus.

Kad išvengtų priedų vientisumo kodo tikrinimo diegiant, apgavikai naudojo „Master Key“ silpnąsias vietas, o „Android“ platformos silpnųjų vietų naudojimas leido padidinti kenkėjiškų priedų teises, jų galimybes ir padaryti sudėtingesnį jų naikinimą. Tokios silpnosios vietos uždengiamos tik sulaukus tiekėjo atnaujinimų. Tačiau jei išmanusis telefonas arba planšetė išleisti anksčiau nei prieš metus, jų palaikymą tiekėjas gali sustabdyti – tokiu atveju padėti gali tik antivirusinis sprendimas.

„Šiuo metu didžioji bankinių „Trojos“ virusų dalis atakuoja Rusijos ir kitų NVS šalių vartotojus. Tačiau, turint omenyje apgavikų norą priartėti prie vartotojų bankinių sąskaitų, 2014 metais galima laukti tokių kenkėjiškų programų aktyvumo augimo kitose šalyse. Jau šiandien mes žinome apie Korėjos virusą „Wroba“, taip pat „Android“ „Trojos“ virusą „Perkel“, kuris taikosi į kelių Europos bankų vartotojus“, – įžvalgomis dalijasi Viktoras Čebyševas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas.

 

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...