captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prasta naujiena ryšio operatoriams: už pokalbius mokės tik tinginiai

Praėjusią savaitę technologijų rinką tarsi žaibas iš giedro dangaus trenkė naujiena apie tai, kad „Facebook“ už stulbinančią 19 mlrd. JAV dolerių kainą perka bendrovę „WhatsApp“, teikiančią nemokamą žinučių siuntinėjimo po visą pasaulį paslaugą. Ir tarsi to būtų maža, „WhatsApp“ vadovas Janas Koumas Barselonoje vykstančiame kongrese „Mobile World Congress 2014“ paskelbė, jog dar metams neįpusėjus jo bendrovė pasiūlys ir balso skambučių paslaugą.
Janas Koumas, Reuters/Scanpix nuotr.
Janas Koumas, Reuters/Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę technologijų rinką tarsi žaibas iš giedro dangaus trenkė naujiena apie tai, kad „Facebook“ už stulbinančią 19 mlrd. JAV dolerių kainą perka bendrovę „WhatsApp“, teikiančią nemokamą žinučių siuntinėjimo po visą pasaulį paslaugą. Ir tarsi to būtų maža, „WhatsApp“ vadovas Janas Koumas Barselonoje vykstančiame kongrese „Mobile World Congress 2014“ paskelbė, jog dar metams neįpusėjus jo bendrovė pasiūlys ir balso skambučių paslaugą.

„WhatsApp“ naudojimas pirmus metus yra visiškai nemokamas, o vėliau kasmet reikia mokėti po vieną dolerį (tiesa, nežinia kuria kryptimi bendrovė gali modifikuoti kainodarą ateityje). Be to, J. Koumas (beje, gimęs ir augęs Ukrainoje) tikina, kad jo bendrovės inžinierių sukurtas balso perdavimo duomenų pavidalu algoritmas yra pažangiausias visame pasaulyje – užtikrinant puikią garso kokybę jis „suryja“ tik labai nedidelį duomenų kiekį.

Kol kas neskelbiama, kokia forma iš to ketina užsidirbti patys paslaugos teikėjai, bet žinant, kad jie balso skambučių perdavimo internetu rinkoje nebus vieninteliai – juk egzistuoja ir „Skype“, ir „Kakao“, ir „Line2“, ir „Viber“, veikiausiai jeigu papildoma kaina už balso perdavimą ir bus, ji neturėtų būti didelė. Iš pradžių paslauga bus pasiūlyta „Android“ ir „iOS“ sistemų įrenginiams, vėliau ji pasieks ir „Windows Phone“ sistemą bei kai kuriuos „BlackBerry“ įrenginius.

Žinoma, gali kilti klausimas – o kodėl „WhatsApp“ turėtų užkariauti visų išmaniųjų telefonų turėtojų širdis, jeigu to nepadarė konkurentai? Na, visų tikriausiai ir neužkariaus, bet tos dalies, kuri dar neatrado būdų skambinti nemokamai, dėmesį tikrai patrauks. Ir žinant, kad ši paslauga jau tituluojama „SMS žudike“, visai tikėtina, kad po pusmečio ji galės prisisegti ir „Skambučių žudikės“ ordiną.

Kodėl tai turėtų nepatikti ryšio operatoriams? Iki šiol didžiąją jų pajamų dalį sudaro pinigai už balso ir žinučių perdavimo paslaugas, o „Facebook“ ir „WhatsApp“ tandemas gali būti toks galingas, jog kiekvienas išmaniojo telefono turėtojas, besinaudojantis ir „Facebook“ socialiniu tinklu (o tokių yra keturi penktadaliai iš dabartinių 1,2 mlrd. „Facebook“ naudotojų) veikiausiai pradės naudotis ir „WhatsApp“ paslaugomis – tai priklausys nuo to, kiek socialinio tinklo kūrėjai integruos naują savo žaisliuką į esamą socialinio tinklo struktūrą.

Jau dabar „WhatsApp“ paslaugomis kasdien naudojasi 330 mln. žmonių visame pasaulyje. Bent kartą per savaitę šiomis paslaugomis pasinaudoja 465 mln. žmonių. Ir tokie įspūdingi skaičiai, pasak J. Koumo, pasiekti visiškai be jokių reklamų ir be vartotojų pirkimo – visas programėlės plitimas įvyko vien „iš lūpų į lūpas“ principu, kuomet esami „WhatsApp“ vartotojai rekomenduoja programėlę įsidiegti draugams.

Ir netgi jeigu koks vartotojas nėra „Facebook“ naudotojas, finansinis stimulas įsidiegti jeigu ne „Facebook“, tai bent jau „WhatsApp“, ir visur skambinti nemokamai (visur – tai ne tik močiutei iš Marijampolės, bet ir prieš dešimtmetį emigravusiam dėdei iš Argentinos) turėtų būti toks įtaigus, kad nesudomins nebent technologiškai neišprususių piliečių arba tinginių, kurie galėtų keliais ekrano lietimais sutaupyti jei ne šimtus, tai bent dešimtis litų per metus. Ir tai būtų tikrai stipri priežastis, dėl kurios dar smarkiau trauktųsi ir taip mažėjanti Lietuvos mobiliojo ryšio rinka.

Šiuo atveju itin svarbus veiksnys – išmaniųjų telefonų paplitimas. Lietuvoje jis šiuo metu siekia apie 50 procentų, o iš naujų perkamų telefonų išmanieji sudaro apie du trečdalius visų įrenginių. „GfK Retail and Technology Baltic“ prognozuoja, kad 2017 m. šių įrenginių skvarba mūsų šalyje priartės prie 100 procentų.

Konferencijoje, kurioje buvo aptariamas ryšio operatorių ir naujų šios rinkos žaidėjų prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų, be J. Koumo dalyvavo ir „Tele2“ grupės vadovas Matsas Granrydas – jis pareiškė, jog tokios permainos, kokių galima sulaukti ateityje, kuomet nei už skambučius, nei už žinutes nebemokės niekas, jo įmonių grupės nebaugina – jau dabar kai kuriose valstybėse „Tele2“ neskaičiuoja nei minučių, nei žinučių ir iš vartotojų pinigus ima tik už duomenų perdavimą. 4G infrastruktūros ir duomenų perdavimo, kaip svarbiausio ateities pajamų šaltinio, svarbą nuolat akcentuoja ir „TeliaSonera“ grupė, kuriai priklauso Lietuvos ryšio operatorius „Omnitel“.

Šiek tiek ironiška tai, kad investavus milžiniškus pinigus į tinklo infrastruktūros atnaujinimą ir teritorijos padengimą 4G ryšiu (net Lietuvoje, kur geografija yra labai patogi, šie darbai trunka ne vienerius metus ir kainuoja šimtais milijonų litų) iš operatorių atimamas senas, bet galingas pinigų srautas, tačiau tinklo nevystyti taip pat negalima – juk tada visi klientai išsilakstys pas konkurentus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...