captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sukurtas tikrasis bepilotis lėktuvas

Masačiūsetso technologijos institute sukurtas lėktuvas, kuriam nebereikia piloto Žemėje.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Masačiūsetso technologijos institute sukurtas lėktuvas, kuriam nebereikia piloto Žemėje.

Skraidykles vadindami bepilotėmis iš dalies klystame. Terminas bepilotis Lietuvių kalboje reiškia, kad lėktuvas neturi sėdinčio piloto ir tuo pat pat metu, kad lėktuvas nėra valdomas piloto. Bet visos šiandieninės skraidyklės pilotą turi, tik jis įsitaisęs ne orlaivyje, bet štabe ant žemės.

Masačiūsetso technologijos institutas sėkmingai užbaigė projektą, kurio tikslas buvo sukurti tikrąją bepilotę skraidyklę. Rezultatas – lėktuvas, kuris gali skraidyti po požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitoje vietoje su daug kliūčių be žmogaus pagalbos.

Daugelis konstruktorių, norėdami sukonstruoti orlaivį be valdymo iš žemės renkasi ne lėktuvą, bet sraigtasparnį, kadangi šis juda lėčiau. Juk judant lėčiau, galima daugiau pasidairyti kokia aplinka skrendama, kad identifikuoti kliuvinius. Tačiau sraigtasparniai, tiek tikri, tiek skirti žaidimams geba nuskristi gerokai mažesnį atstumą nei lėktuvai, nes tam pačiam atstumui jiems reikia daug daugiau kuro. Taip pat konstruktoriai sukčiauja, mat nors skrydis ir nevaldomas iš žemės, jų sukurti lėktuvai skrenda jau numatytu kursu, naudodami GPS duomenis ar kitą informaciją, padedančią orientuotis.

Masačiūsetso technologijos institutas pasirinko kitokį ir patį sudėtingiausią kelią. Jų sukurto lėktuvo sparnų skersmuo – du metrai, o jutiklis lazeris įmontuotas korpuse „žvalgosi“ po aplinką ieškodamas saugiausio kelio. Korpuse taip pat rasime jutiklių, fiksuojančių lėktuvo padėtį erdvėje, greitį ir panašiai.

Norint, kad lėktuvas nesudužtų, borto kompiuteris turi apskaičiuoti 15 reikšmių, pateikiamų jutiklių. Vienu metu „Intel Atom“ procesorius lėktuve skaičiuoja du algoritmus. Pirmasis veikia lėtai, tačiau pateikia itin tikslų skrydžio planą. Antrasis skaičiuoja greitai, bet pateikia tik abstraktų skrydžio planą. Vykstant skrydžiui skaičiuojami abu algoritmai ir imamas optimaliausias maršrutas, nors lėktuvas pilnai gali skristi ir naudodamasis tik „greituoju“ algoritmu.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...