captcha

Jūsų klausimas priimtas

Esame naujojo geologinio periodo gyventojai?

Vis aktyviau diskutuojama apie prasidėjusį naują geologinį periodą. Jo pradžia – industrinė revoliucija (XVIII a.) arba XX a. 50-ieji metai. Pagrindinė priežastis skirti naują geologinį periodą yra ta, kad žmonių veikla jau tapo svarbiausia Žemę keičiančia jėga, teigiama Lietuvos geologijos tarnybos pranešime.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vis aktyviau diskutuojama apie prasidėjusį naują geologinį periodą. Jo pradžia – industrinė revoliucija (XVIII a.) arba XX a. 50-ieji metai. Pagrindinė priežastis skirti naują geologinį periodą yra ta, kad žmonių veikla jau tapo svarbiausia Žemę keičiančia jėga, teigiama Lietuvos geologijos tarnybos pranešime.  

Deja, ši jėga daugeliu atvejų yra negailestinga, kaip ir bet kuri kita gamtinė stichija. Ji palieka negrįžtamus pokyčius, kurie yra reikšmingi ateities kartoms ir visai ekosistemai. Paskaičiuota, kad pasaulyje kasmet dėl žmogaus veiklos yra iškasama (perkeliama, perkasama) 57 milijardai tonų grunto, uolienų. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei perneša nešmenų visos pasaulio upės (22 mlrd. t).

Pavyzdžiui, vien tik Jungtinėje Karalystėje kasmet perkasama 972 mln. t grunto ar uolienų. Per 350 m. (1500–1850 m.) buvo iškasta apie 2,9 mlrd. t akmens anglies. Vėliau tas pats kiekis anglies buvo iškastas daug greičiau – vos per 23 metus (1860–1883 m.). Jungtinėje Karalystėje anglies kasybos pikas pasiektas 1910–1920 m., kai tas pats akmens anglies kiekis buvo iškastas per 10 metų.

Formuojasi nepatvarūs geologiniai sluoksniai

Svarbus ir kitas tokios aktyvios Žemę keičiančios veiklos aspektas: žmogus sąmoningai ar nesąmoningai formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius. Taip vadinami istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai, savavališki sąvartynai ir atliekų sankaupos, geologinės aplinkos taršos židinių vietose esantis gruntas ir kitos suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Kitaip tariant, technogeniniai dariniai – tai dėl žmogaus veiklos, tačiau be inžinerinio projektavimo, techninės bei aplinkosauginės priežiūros susiformavę grunto sluoksniai ar sankaupos.

Technogeniniai dariniai dažniausiai yra užteršti įvairiomis medžiagomis, geotechniniu požiūriu – tai silpni gruntai. Juose dažnai formuojasi deformacijos, nuošliaužos. Jų formavimasis reiškia, kad ateities kartoms paliekame nepatvarų ir dažnai užterštą gruntą. Rūpinantis ne tik savo, bet ir ateities kartų ateitimi, technogeniniai gruntai turi būti kartografuojami ir tinkamai vertinami aplinkosaugos ir aplinkotvarkos požiūriu.

Pagal inžinerinio geologinio kartografavimo duomenis paskaičiuota, kad bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje yra vertinamas 1,2526 km³ arba 19 271 m³ vienam šalies teritorijos kvadratiniam kilometrui. Kol kas neturime su kuo palyginti šių duomenų – toks skaičiavimas atliktas vieną kartą, bet jie gali būti naudojami ateities stebėsenai. Juos galima būtų palyginti su kitomis šalimis, tačiau tokių apibendrintų duomenų dar nėra paskelbta.

Manoma, kad šalyse, kur pramonė ir ypač kalnakasyba vystėsi daug intensyviau, technogeninio grunto sankaupos yra daug didesnės. Šiuo požiūriu Lietuva yra saugesnė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...