captcha

Jūsų klausimas priimtas

Astronomai rado „seniausią“ 13,6 mlrd. metų amžiaus žvaigždę

Australijos astronomai sekmadienį pranešė atradę 13,6 mlrd. metų senumo žvaigždę, kuri yra seniausiai iš iki šiol ištirtų. Mokslininkų nuomone, ta žvaigždė susidarė praėjus tik porai šimtų milijonų metų po Didžiojo sprogimo, sukūrusio Visatą.
 NASA/Sipa USA/Scanpix nuotr.
NASA/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Australijos astronomai sekmadienį pranešė atradę 13,6 mlrd. metų senumo žvaigždę, kuri yra seniausiai iš iki šiol ištirtų. Mokslininkų nuomone, ta žvaigždė susidarė praėjus tik porai šimtų milijonų metų po Didžiojo sprogimo, sukūrusio Visatą.

Ankstesnė pretendentė į seniausiosios titulą yra maždaug 13,2 mlrd. metų žvaigždė. Šiuos du objektus Europos ir JAV tyrėjų grupės aprašė 2007 ir 2013 metais.

Kanberoje įsikūrusio Australijos nacionalinio universiteto astronomas Stefanas Kelleris sakė, kad ta ilgaamžė žvaigždė yra gana arti mūsų – kosmoso mastais.

Ji priklauso mūsiškei Paukščių Tako galaktikai ir yra už maždaug 6 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Žvaigždžių kataloguose ji įvardijama kaip SMSS J031300.36-670839.3.

„Požymis, bylojantis, kad ta žvaigždė yra tokia sena, yra bet kokio aptinkamų geležies pėdsakų nebuvimas žvaigždės skleidžiamos šviesos spektre“, – S. Kelleris rašo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.

Tuojau po Didžiojo sprogimo Visatoje tebuvo vandenilio, helio ir šiek tiek ličio, aiškino mokslininkas.

Visi kiti dabar egzistuojantys elementai susidarė supernovose – itin masyviose žvaigždėse, kurių gyvavimą užbaigia galingas sprogimas. Per tokius sprogimus susidaro dujų ir dulkių debesys, iš kurių gali įsižiebti naujos žvaigždės.

Šis nesibaigiantis „perdirbimo“ procesas suteikia įdomų įrankį astrofizikams.

Vienas iš būdų nustatyti žvaigždės amžių yra geležies kiekis, kuris didėja kiekvienoje iš naujo susidariusioje žvaigždėje.

Juo žvaigždės šviesos spektre stipresnės geležies linijos, juo senesnis yra šviesulys.

Ši žvaigždė buvo atrasta Australijos nacionalinio universiteto teleskopo „SkyMapper“ observatorijoje, vykdančiu penkerius metus truksiantį Pietų pusrutulio dangaus šviesulių tyrimus.

SMSS J031300.36-670839.3 veikiausiai susidarė iš medžiagos, susidariusios mažos energijos supernovoje, kurios masė buvo apie 60 kartų didesnė negu Saulės, rašoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“.

Atliekant ankstesnius tyrimus buvo atrastos keturios kitos žvaigždės, taip pat pasižyminčios itin mažu geležies kiekiu.

Mokslininkų nuomone, tokio tipo supernovos atliko itin svarbų vaidmenį, formuojantis žvaigždėms ir galaktikoms ankstyvojoje Visatoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close