captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijardų vertės KTU mokslininko technologija sudomino NASA

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurta technika užkariauja kosmosą. 2014 m. vasarį į atvirą erdvę įskries pirmieji lietuviški palydovai – Vilniaus universiteto „LituanicaSAT-1“ ir KTU mokslininkų sukurtas „LitSat-1“, o 2015 m. į Tarptautinę kosminę stotį kilsiančiame NASA erdvėlaivyje gali atsirasti ir kauniečių sukurtas kol kas vienintelis pasaulyje neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis.
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurta technika užkariauja kosmosą. 2014 m. vasarį į atvirą erdvę įskries pirmieji lietuviški palydovai – Vilniaus universiteto „LituanicaSAT-1“ ir KTU mokslininkų sukurtas „LitSat-1“, o 2015 m. į Tarptautinę kosminę stotį kilsiančiame NASA erdvėlaivyje gali atsirasti ir kauniečių sukurtas kol kas vienintelis pasaulyje neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis.

Kodėl šis kol kas dar serijiniu būdu negaminamas medicininis prietaisas toks svarbus kosminiams skrydžiams? Atviroje erdvėje astronautams pamažu pradeda tinti smegenys ir regos nervas, kuris spaudžia akies obuolį, o tai gali paveikti regą ar net sukelti aklumą. Būdo, kaip sustabdyti pavojingą žmogaus sveikatai procesą, dar nepavyko rasti. Norint šį reiškinį pažinti ir suvaldyti, reikia nuolat stebėti intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) kitimą mikrogravitacijos sąlygomis.

Galvospūdį jau keliolika metų įmanoma matuoti invaziniu būdu – į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigus jutiklį. Tačiau šis būdas yra brangus, rizikingas, jo neįmanoma taikyti lauko sąlygomis ar kosminiame laive.

Dešimtmečius įvairių šalių mokslininkai, JAV kosminių tyrimų agentūra NASA nesėkmingai bandė sukurti neinvazinį absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklį. Sudėtingą uždavinį pirmiesiems pavyko išspręsti KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro mokslininkams kartu su kitų sričių specialistais.

NASA atstovai lankėsi Kaune

Tarpdisciplininei mokslininkų grupei vadovaujantis Telematikos mokslo centro vadovas profesorius Arminas Ragauskas pasakojo, kad su vienu iš NASA mokslinių institutų yra sudarytas kontraktas, pagal kurį šiuo metu Hjustone (JAV) atliekami KTU sukurtos neinvazinės technologijos tyrimai.

Jei neatsiras nenumatytų kliūčių, lietuvių sukurtas sudėtingas ultragarsiniu matavimu paremtas medicininis prietaisas 2015 m. kartu su erdvėlaiviu galimai keliaus į Tarptautinę kosminę stotį.

„NASA atstovai iš pradžių reagavo atsargiai. Pas mus lankėsi keturios aukščiausio lygio delegacijos. Jie tikrino prietaisą, matavo delegacijų narių galvospūdį, kol galiausiai patikėjo, kad technologija neabejotinai veikia taip, kaip reikia.

Amerikiečių mokslininkai mūsų prietaisą Hjustone išbandė su maždaug 30 astronautų ir sveikų savanorių. Dabar pradėjo tirti neurologinių susirgimų turinčius žmones. Jei viskas praeis sėkmingai, jie nori, kad sukurtume sumažintą matuoklį, nes jiems smegenų tinimo ir regos sutrikimų sindromą juk reikia tirti kosmose“, – šyptelėjo A. Ragauskas.

Ant galvos dedamo jutiklinio lanko dydis nesikeis, o sumažintas galvospūdžio matuoklis turėtų būti trijų nedidelių išmaniųjų telefonų dydžio.

Padėtų saugoti gyvybes

Neinvazinis intrakranijinio slėgio matuoklis labai svarbus ne tik astronautams. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, galvos traumos yra pagrindinė žmonių iki 45 metų amžiaus mirties priežastis.

Patyręs tokią traumą žmogus išoriškai gali atrodyti išvengęs sunkių sužeidimų, tačiau dėl kraujo išsiliejimo smegenyse ar išsivysčiusios smegenų edemos gali mirti ar likti neįgalus. Išvengti šių antrinių galvos traumų padarinių ir padeda galvospūdžio kitimo stebėjimas ir adekvatus intensyviosios terapijos taikymas.

Žalia šviesa gamybai – šiemet

Siekiant komercializuoti aukštųjų technologijų produktą, jau nueitas ilgas, sunkus ir labai brangus kelias. Laboratorijoje gimusi idėja materializavosi ir technologija buvo ištobulinta laimint Europos Komisijos, JAV Gynybos departamento, NASA skiriamą daugiamilijoninį finansavimą inovatyviems moksliniams projektams. Taip pat sėkmingai atlikta brangiausia ir sudėtingiausia projekto dalis – klinikiniai tyrimai.

Tikimasi, kad jau šiemet pavyks gauti CE akreditaciją, reiškiančią, kad gaminys yra saugus žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir pradėti neinvazinio galvospūdžio matuoklio gamybą Lietuvoje. Europinio CE ženklo atitikmuo JAV – FDA. Jį taip pat ketinama gauti artimiausiais metais.

„Gavus CE ženklą prasideda linksmoji mokslo ir verslo santykio dalis. Turi būti atliktas galutinis produkto dizainas, paruošta techninė dokumentacija gamybai, užtikrinti komponentų tiekimo, prekybos kanalai, organizuota gamyba, užtikrintas techninis aptarnavimas po pardavimų. Kaip visą tai sukurti ir iš ko apmokėti? Pas mus dar yra labai menkos tradicijos, jei produktas sukurtas mokslinėje laboratorijoje. Todėl ir sakau, kad tai yra linksmoji dalis“, – šypteli A. Ragauskas.

Jo teigimu, jei būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ir Lietuvoje būtų tinkama inovatyvių produktų komercializavimo aplinka, kaip yra JAV, serijinė prietaiso gamyba būtų buvusi pradėta jau prieš trejus metus.

Milijardinė verslo vertė

Lietuvių mokslininkų sukurtas neinvazinis galvospūdžio matuoklis bus gaminamas Kaune, tikėtina, jog tarptautinėje įmonėje „Kitron“. Verslu užsiims Lietuvoje registruota bendrovė „Vittamed“, turinti biurą Bostone.

„Šią bendrovę įkūrėme 1993 m. norėdami apsaugoti savo intelektinę nuosavybę. Tuomet mums labai padėjo atsitiktinai į laboratoriją užėjęs Amerikos lietuvis, kuris, pamatęs ką mes darome, pasakė: „Tai yra unikalūs dalykai. Juos reikia patentuoti, reikia saugoti intelektinę nuosavybę“.

„Vittamed“ yra klasikinė nuo universiteto „atsipumpuravusi“ įmonė, skirta apginti stipriais JAV, ES ir Japonijos patentais Lietuvoje sukurtą intelektinę nuosavybę. Ji ir užsiims verslu. Iš valstybės biudžeto didele dalimi finansuojamas universitetas yra skirtas tyrimams ir studijoms, o pumpurinės įmonės – verslui, iš kurio sugrįžta pinigai į Lietuvos biudžetą“, – aiškina profesorius A. Ragauskas.

Jis nenorėjo spėlioti, kiek tiksliai kainuos pagamintas prietaisas: „Norėti gali kiek nori, o kiek ligoninė gali mokėti už tokį aparatą? Vos ne standartine kaina už diagnostinę aparatūrą tampa 20 tūkst. JAV dolerių suma. Tačiau kol neturime konkurentų, esame unikalūs ir mūsų aparatai naudojami tik kaip mokslinių tyrimų instrumentai, jų kaina yra kosminė“.

Įvairių rinkos konsultantų iš JAV ir ES vertinimais, patekęs į pasaulinę rinką neinvazinis galvospūdžio matuoklis atidarys nuo kelių iki keliolikos milijardų litų vertės rinkos nišą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...