captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos jūros dugne aptikta akmens amžiaus „Atlantida“

Švedijos spaudoje skambiai „Baltijos Atlantida“ pavadinta archeologinių tyrimų vieta yra pietinėje Skonės grafystėje, smėlingoje jūros įlankoje ties Hanö salos pakrante. Povandeninius archeologinius tyrimus čia vykdo Švedijos Sodertorno universiteto archeologai, vadovaujami profesoriaus Bjorno Nilssono, praneša „The Local“.
L. Jonušo (BFL) nuotr.
L. Jonušo (BFL) nuotr.

Švedijos spaudoje skambiai „Baltijos Atlantida“ pavadinta archeologinių tyrimų vieta yra pietinėje Skonės grafystėje, smėlingoje jūros įlankoje ties Hanö salos pakrante. Povandeninius archeologinius tyrimus čia vykdo Švedijos Sodertorno universiteto archeologai, vadovaujami profesoriaus Bjorno Nilssono, praneša „The Local“.

Švedijos nacionalinė paveldo taryba (Riksantikvarieämbetet) šiai tyrėjų grupei davė leidimą prie Hanö salos 3 metus vykdyti jūroje povandeninius kasinėjimus 16 metrų gylyje. Pranešama, kad iki šio laiko švedų archeologams čia pavyko rasti įvairių dumble gerai išsilaikiusių akmens amžiumi datuojamų radinių, kurie, manoma, priklausė dabartinės Švedijos teritorijoje gyvenusiems klajokliams.

Pasak prof. B. Nilssono, tarp dumblo nuosėdų sluoksnių rasta ir organinių medžiagų, pavyzdžiui, medinių įrankių bei gyvūnų ragų. Tai leidžia naudoti radioaktyvios anglies datavimo metodą. Radinius nuo sudūlėjimo apsaugojo deguonies trūkumas ir apsauginis dumblo nuosėdų poveikis.

Tarp didžiausių iki šiol jūros įlankos dugne aptiktų radinių yra iš gyvulio kaulo išdrožtas žeberklas, kurį naudojo akmens amžiaus klajokliai. Taip pat rasta medžio fragmentų, akmeninių įrankių dalių, virvių, išnykusių taurų kaulų, elnių ragų. Archeologai taip pat tikisi šioje vietoje rasti ir akmens amžiaus kapaviečių, sakoma pranešime.

Nors Švedijos spauda povandeninių tyrimų vietą skambiai vadina Švedijos ar Baltijos Atlantida, iš tikrųjų, pasak mokslininkų, po vandeniu jų aptikti radiniai nėra susiję su nuolatine tuometinių žmonių gyvenviete. Tai buvo klajokliai, kurie neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, teigia profesorius, tačiau jis sutinka, kad šis atradimas savo moksline svarba yra išskirtinis pasauliniame archeologijos atradimų kontekste. Jo teigimu, taip gerai išsilaikiusių akmens amžiaus laikų radinių aptikimas yra ypatingai retas įvykis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close