captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečiadienį prasidės pirmoji lietuviška kosmoso misija

Trečiadienį prasideda lietuviškoji kosmoso misija. 20 valandą 32 minutės Lietuvos laiku, į kosmosą kils pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSat-1“ ir „Lit-Sat-1“. Palydovus į Tarptautinę kosminę stotį gabens raketa nešėja. Šio skrydžio pradžią transliuos LRT radijas, LRT televizija ir interneto portalas LRT.lt, tiesioginė transliacija prasidės 19:30 val.
Palydovas „LituanicaSat-1“, Pavloff Entertainment nuotr.
Palydovas „LituanicaSat-1“, Pavloff Entertainment nuotr.

Trečiadienį prasideda lietuviškoji kosmoso misija. 20 valandą 32 minutės Lietuvos laiku, į kosmosą kils pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSat-1“ ir „Lit-Sat-1“. Palydovus į Tarptautinę kosminę stotį gabens raketa nešėja. Šio skrydžio pradžią transliuos LRT radijas, LRT televizija ir interneto portalas LRT.lt, tiesioginė transliacija prasidės 19:30 val.

Pirmąją raketos „Antares“ pakopą, kuri trečiadienį pakels erdvėlaivį „Cygnus“ su pirmaisiais lietuviškais palydovais į kosmosą, sukūrė ir pagamino ukrainiečių kompanija „Pivdenmash“. Maža to, raketoje naudojami du rusų gamybos varikliai AJ26, kurie iš pradžių buvo sukurti (tačiau nepanaudoti) dar sovietų misijoms į Mėnulį, rašo portalas 15min.lt.

Erdvėlaivis iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) skrydžių centro Volopo saloje turėtų pakilti trečiadienį 13.32 val. JAV Rytų pakrantės laiku (20.32 val. Lietuvos laiku). Nešančiosios raketos krovinio dalis bus du pirmieji istorijoje Lietuvos palydovai – Kauno technologijos („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) kūriniai. Taip pat 400 kg mokslinės įrangos, įvairios bakterijos ir net gyvos skruzdėlės.

Erdvėlaivio, turinčio nugabenti palydovus į kosminę stotį, startas kelis kartus buvo atidėtas. Paskutinį kartą jo kilimas pavėlintas dėl prastų oro sąlygų – pūgos JAV. Gruodį jis atidėtas dėl gedimo Tarptautinėje kosminėje stotyje.

LRT televizija, LRT radijas ir portalas LRT.lt tiesiogiai transliuos istorinį Lietuvai įvykį – raketos su palydovais paleidimą iš NASA skrydžių aikštelės Jungtinių Valstijų Volopo saloje.

Kaip lietuviškos kosminės odisėjos pradžia atrodo įvykio vietoje? Jau nuo 19.30 val. kviečiame žiūrėti ir klausytis specialios laidos iš LRT klubo, kurioje savo bus jungiamasi su NASA skrydžių aikštelėje esančiu palydovo „Lituanica Sat-1“ kūrėju Vyteniu Buzu. Transliaciją ves ir komentuos žurnalistas Simonas Bendžius kartu su LRT klube esančiais mokslininkais.

Spalio pabaigoje lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“ kelionę į kosmosą pradėjo LRT klube, kur buvo atsargiai supakuotas į specialų lagaminą ir su policijos palyda išgabentas į Vilniaus oro uostą. Prieš palydovui patenkant į tarptautinę kosminę stotį, jį ištyrė NASA specialistai, stebėsiantys palydovą visą jo gyvavimo orbitoje laikotarpį.

LRT radijo duomenimis, kiti palydovų misijos etapai vyks jau kosmose. Jei krovinys iš Žemės į Tarptautinę kosminę stotį bus pristatytas sėkmingai, po to ten dirbantys astronautai pradės stebėti vadinamąjį „kosminį eismą“ – įvairius palydovus, kitą įrangą ar „kosmoso šiukšles“, tūkstančiais skriejančias aplink Žemės orbitą. Kai tik bus nustatyta, kad erdvė saugi – didžiulė robotinė ranka palydovus paleis skrieti aplink Žemę. Tada jie bus įjungti ir pradės savo tyrimus. Manoma, kad tai galėtų būti vasario mėnesį.

Įvardino grėsmes

Prognozuojama, kad starto metu Wallops saloje, kur įsikūrusi raketų bazė, bus saulėta, maždaug nulis laipsnių, pūs silpnas 2-5 m/s pietvakarių vėjas. Tokios sąlygos – kur kas švelnesnės nei buvo vakar, kai saloje pūtė žvarbus vėjas, o termometro stulpelis visą dieną nepakilo aukščiau -17 laipsnių. Tiesa, dar prieš dieną saloje neperstojamai pliaupė lietus, drėbė šlapdriba,  pranešė šiuo metu ten esanti „Strateginių komunikacijų centras“ projektų direktorė ir „Misija Lituanica 80“ komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaitė. Didžiausia grėsmė paleidimui trečiadienį – aukštų ir tirštų debesų tikimybė, kuri gali sutrikdyti suplanuotą paleidimo grafiką.

 „Jei rytoj nepakilsime, dar turime 2 šansus tai padaryti nenuleisdami raketos iš paleidimo aikštelės. Vėliau reikėtų iš naujo pakeisti mokslinius eksperimentus, kurie gabenami į kosminę stotį. Techniškai mes esame pasiruošę  paleisti bet kuriuo metu, net ir vėlai šią savaitę,“ – vakar spaudos konferencijoje sakė kompanijos „Orbital“  vykdomasis viceprezidentas Frankas Culbertsonas.

Kiekvienas toks raketos nuleidimas pareikalauja didelių išlaidų, tačiau apie konkrečius skaičius F. Culbertsonas nėra nusiteikęs kalbėti. „Su NASA esame pasirašę susitarimą krovinių nugabenimui į TKS už fiksuotą kainą. Jei pasikeistų NASA saugumo reikalavimai ar raketos paleidimas būtų dažnai atidedamas, ko gero, turėtume sugrįžti prie derybų stalo,“ – sakė „Orbital“ viceprezidentas.  

„Blogiausia, kas gali nutikti – jei startas būtų atšauktas likus mažiau nei 10 minučių iki paleidimo.  Tada būtų jau sunaudota daug resursų, kurių nesugebėtume atkurti nei per vieną, nei per dvi dienas,“ – sakė Mike`as Pinksonas, kompanijos „Orbital“ viceprezidentas, atsakingas už raketos paleidimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...