captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neseniai atrasta monstriška supernova viršijo ankstesnius rekordus

Neseniai pastebėta sprogstanti žvaigždė į astronomijos vadovėlius tikriausiai bus įrašyta kaip dviejų kosminių rekordų savininkė – tai yra pati ryškiausia ir pati tolimiausia kada nors stebėta supernova, tikina naujo tyrimo autoriai.
Supernova SNLS-06D4eu, Kalifornijos universiteto nuotr.
Supernova SNLS-06D4eu, Kalifornijos universiteto nuotr.

Neseniai pastebėta sprogstanti žvaigždė į astronomijos vadovėlius tikriausiai bus įrašyta kaip dviejų kosminių rekordų savininkė – tai yra pati ryškiausia ir pati tolimiausia kada nors stebėta supernova, tikina naujo tyrimo autoriai.

Už 10 mlrd. šviesmečių nuo žemės esanti supernova SNLS-06D4eu yra šimtus kartų ryškesnė už tipinę sprogstančią žvaigždę. Atradimo autoriai, dirbantys projekte „Supernova Legacy Survey“ (SNLS), įsitikinę, kad tai reiškia, jog jie aptiko visiškai naują žūvančių žvaigždžių rūšį, pavadiną „superšviesiomis supernovomis“.

Prieš šešerius metus ši supernova buvo pastebėta kaip blyškus ultravioletinis taškelis (nuotraukoje – centre, pažymėta rodykle). Iš pradžių mokslininkai net nežinojo, ką rado. Jos ypatingo ryškumo negalėjo paaiškinti jokios dabartinės supernovas aprašančios teorijos. Paprastai manoma, jog supernova įvyksta tuomet, kai žvaigždės branduolyje baigiasi branduolinis kuras, todėl ji staiga sugriūva ir tampa neutronine žvaigžde arba juodąja skyle, rašo nationalgeographic.com.

„Iš pradžių nė nenutuokėme kas ten buvo – nežinojome nei ar tai yra supernova, nei ar ji yra mūsų galaktikoje ar kokioje nors tolimoje“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) astronomas D. Andrew Howellas.

„Stebėjimų duomenis paskelbiau konferencijoje ir visi buvo suglumę. Niekas neatspėjo, kad tai yra tolima supernova, nes tai reikštų, jog jos energija turėjo būti stulbinamai didelė. Galvojome, jog tai yra neįmanoma“, – sakė astronomas.

Galų gale mokslininkai sukūrė naują modelį, kuris idealiai atitiko jų stebėjimo duomenis ir paaiškino vidinius mechanizmus, veikiančius šiuose naujos klasės kosminiuose monstruose. Naujasis modelis tikina, kad pagrindinis superšviesių supernovų pirmtakas yra stipriomis magnetinėmis savybėmis pasižyminčios greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, vadinamos magnetarais.

„Šiai žvaigždei ypatingų savybių galėjo suteikti itin greitas sukimasis. Kai ši žvaigždė galų gale žuvo, jos griūvantis branduolys magnetarą galėjo įsukti kaip gigantišką lukštą. Ir ta milžiniška sukimosi energija tuomet buvo išlaisvinta“, – sakė tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) mokslininkas Danielis Kasenas.

Kai sprogo ši superšviesi supernova, Visatai dar nebuvo sukakę net 4 mlrd. metų. A. Howellas su kolegomis mano, jog tai gali būti atgarsis laikų, kuomet brandžios galaktikos, tokios, kaip mūsiškis Paukščių takas, tik pradėjo formuotis.

„Tai yra supernovų dinozaurai. Šiais laikais jos yra praktiškai išnykusios, bet ankstyvojoje Visatoje jos buvo dažnesnės. Laimei, teleskopais galime pažvelgti į praeitį ir ištirti jų fosilinę šviesą. Ateityje atlikdami daugiau tyrimų tikimės pamatyti ir daugiau tokių supernovų“, – sakė A. Howellas.

Rekordinė supernova aprašyta gruodžio 20 d. žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...