captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susipažinkite – didysis vaisių mėgėjas sakis

Pietų Amerikoje gyvenanti beždžionė – sakis – kasdien suvalgo iki 50 rūšių vaisų. Ši gyvūnų rūšis – viena iš tų, kurios gali išgyventi maitindamiesi vien vaisiais, rašo bbc.co.uk.
Wikipedia Commons nuotr.
Wikipedia Commons nuotr.

Pietų Amerikoje gyvenanti beždžionė – sakis – kasdien suvalgo iki 50 rūšių vaisų. Ši gyvūnų rūšis – viena iš tų, kurios gali išgyventi maitindamiesi vien vaisiais, rašo bbc.co.uk.

Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) mokslininkų komanda teigia, kad beždžionės dydis ir mityba tarpusavyje labai artimai susiję. Jie atskleidė, kad vidutinio dydžio primatai vaisių suvartoja daugiausiai.

Mokslininkai išanalizavo per 290 tyrimų apie Centrinėje ir Pietų Amerikoje gyvenančių primatų mitybą. Jie atrado aiškų ryšį tarp gyvūno dydžio ir jo mitybos. Mažytės beždžionėlės, pavyzdžiui, marmozetės ir tamarinai, daugiausiai kremta vabzdžius, o vaisius renkasi rečiau. O kuo kūnas didesnis, tuo labiau stiprėja ir gyvūno poreikis sultingiems vaisiams. Tokios beždžionių rūšys kaip sakiai, per dieną gali suvartoti 45–50 skirtingų vaisių.

Didesni gyvūnai daugiau minta lapais, mat jų organizmas gali geriau šalinti toksinus. Pavyzdžiui, staugūnai ar koatos mieliau renkasi lapus.

„Atradome, kad vidutinio dydžio primatų mityboje dominuoja vaisiai. Mažyčių beždžionėlių organizmui reikia aukštesnės kokybės maistingų medžiagų ir kalorijų“, – konstatavo vienas iš tyrimo autorių dr. Josephas Hawesas.

Nors dažniausiai manoma, kad beždžionės minta kone vien bananais, tyrėjai įsitikino, kad Centrinėje ir Pietų Amerikoje šių vaisių toli gražu negalima būtų vadinti primatų mėgstamiausiais. Pasirodo, labiausiai mėgstami mūsų žemyne ne itin žinomi pouterijos (baklažaninių šeimos pailgus vaisius vedantis medis) ir pienmedžio vaisiai. Didesni primatai vaisiais pernelyg nesižavi – jie kur kas mieliau renkasi lapus.

„Tik didesni primatai gali „susitvarkyti“ su didesniais toksinų kiekiais, kurie kaupiasi lapuose“, – aiškino mokslininkas.

Moklsininkų teigimu, šie jų atradimai svarbūs ne tik siekiant užtikrinti nykstančių rūšių išsaugojimą. Jie, esą, naudingi ir tyrinėjant tropinių miškų augalų įvairovę.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti mokslo žurnale „Oikos“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...