captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV astronomai: panašu, kad kometa ISON jau suiro

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21–25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d.
NASA, ESA, and the Hubble Heritage Team (STScI/AURA) nuotr.
NASA, ESA, and the Hubble Heritage Team (STScI/AURA) nuotr.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21–25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d.

Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

„Pastaruoju metu stebime nuolatinį ir spartų spektrinių molekulinių kometos linijų blėsimą, – pasakoja Kalifornijos technologijų instituto astronomas Michalis Drahusas. – Nuo lapkričio 21 iki 25 d. linijos išblėso mažiausiai 20 kartų. Visai įmanoma, kad ir daugiau. Tai byloja, kad kometos branduolys aktyvus tik iš dalies arba... kad jis apskritai nebeegzistuoja.“

Ka-Dar observatorijos (Rusija) mokslo darbuotojas Stanislavas Korotkij naujienų agentūrai „Ria Novosti“ aiškino, jog molekulinės linijos – tai iš kometos branduolio vandens molekulių skleidžiami spinduliai. Jei ši spinduliuotė smarkiai išblėsta, tai gali reikšti, kad lakiųjų medžiagų kometos branduolyje nebeliko arba kad branduolys nebėra vientisas.

„Apie lapkričio 16 d. kometos ISON ryškis smarkiai padidėjo – 2–3 žvaigždžių ryškio vienetais, – aiškina S. Korotkij. – O paskui, priešingai nei buvo tikimasi, kometos ryškis didėti nustojo. Neatmestinas variantas, kad ryškio padidėjimas susijęs su branduolio suirimu.“

Astronomas pridūrė, kad branduolio suirimas pastebimas toli gražu ne išsyk.

„Branduolio fragmentų išsilakstymo greitis – tik apie 100 km/val., – tvirtina mokslininkas. – Jei kometos branduolys suiro lapkričio 16 d., tai šis įvykis taps pastebimas tik lapkričio 30 d. Kol kas Saulę stebinčių teleskopų STEREO kadruose kometa ISON atrodo visiškai normaliai, tačiau šių teleskopų skiriamoji geba yra gana menka, todėl jie branduolio fragmentacijos gali ir neįžiūrėti. Kas įvyko su branduoliu, antžeminiais teleskopais galėsime pamatyti tik po to, kai kometa pereis orbitos perihelį.“

Šiuo metu kometa ISON tebeartėja prie Saulei artimiausio savo orbitos taško (perihelio). Jį pernai atrastas dangaus kūnas pasieks ketvirtadienį, lapkričio 28 d. Tuo momentu kometą nuo Saulės skirs tik 1,16 mln. km – kometa bus maždaug 40 kartų arčiau Saulės nei yra Merkurijus. Temperatūra kometos paviršiuje pasiekus perihelį viršys 2,7 tūkst. laipsnių.

Astronomai neatmeta galimybės, kad suartėjimo su Saule kometa gali neatlaikyti ir subyrėti. Vis dėlto, jei ji išliktų, gruodžio pirmoje pusėje ji vėl pasirodys rytmečio danguje. Išlikimo atveju, arčiausiai Žemės ISON atsidurs antrą Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 26 d. Tada Žemę ir kometą skirs 64 mln. kilometrų.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...