captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinija kitąmet Mėnulyje planuoja nutupdyti zondą

Kinija teigia kitąmet ketinanti Mėnulyje nutupdyti pirmąjį savo tyrimams skirtą zondą. Tai – ambicingos šalies kosminės programos dalis, kurios ilgalaikis siekis – nuskraidinti į Mėnulį žmogų. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Kinija teigia kitąmet ketinanti Mėnulyje nutupdyti pirmąjį savo tyrimams skirtą zondą. Tai – ambicingos šalies kosminės programos dalis, kurios ilgalaikis siekis – nuskraidinti į Mėnulį žmogų.

Trečiasis Kinijos Mėnulio zondas bus paleistas antroje 2013 metų pusėje. Jis bandys nusileisti ant palydovo paviršiaus ir siųsti jo paviršiaus tyrimo rezultatus, pranešė šalies valstybinė televizija.

Jei misija bus sėkminga, anot ekspertų, tai bus pirmasis kosminis aparatas, nutupdytas Mėnulyje kaip misijos dalis. Paskutinieji 8 dešimtmetyje tai padarė sovietai.

„Kinija nori kosminės programos, kuri būtų laikoma viena geriausių pasaulyje. Jei nori būti pasaulio lydere kosmose, tuomet reikia įgyvendinti tokią misiją kaip ši“, – kalbėjo nepriklausomas kosmoso analitikas Morrisas Jonesas iš Sidnėjaus, Australijos.

Kitąmet planuojamas nusileidimas bus Kinijai pirmasis palydovo paviršiuje. Tai projekto apskrieti, nusileisti ir grįžti iš Mėnulio dalis, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.

Pekinas multimilijardinę kosmoso programą laiko augančios pasaulinės padėties, gausėjančių technologinių žinių simboliu.

Azijos supergalybė stiprina pilotuojamų misijų programą, kai Jungtinės Valstijos, ilgą laiką pirmavusios šiose srityje, atsisako kai kurių programų, pavyzdžiui, daugkartinių erdvėlaivių.

Paskutiniajame kosmosui skirtame dokumente, Kinija teigė besiruošianti  Mėnulyje nutupdyti žmogų. Tą kol kas padaryti pavyko tik JAV, paskutinį kartą – 1972 metais.

Šalis pilotuojamų kosminių skrydžių programai per 20 metų jau išleido 39 mlrd. juanių, praneša valstybinė žiniasklaida.

Ne taip seniai 13 dienų erdvėlaivio „Shenzhou-9“ kelionė tapo ilgiausia Kinijos kosmine misija, kurioje dalyvavo ir pirmoji šalies astronautė moteris.

Trijų astronautų įgula taip pat prisijungė prie orbitinio modulio „Tiangong-1“. Tai labai sudėtingas manevras, kurį pirmą kartą 7 dešimtmetyje atliko amerikiečiai. Jis būtinas kuriant nuolatinę pilotuojamą kosminę stotį.

Pirmasis svarbus programos pasiekimas – 1999 metais paleistas nepilotuojamas erdvėlaivis „Shenzhou-1“.

Po dviejų metų, pakilo mažus gyvūnėlius gabenantis erdvėlaivis „Shenzhou-2“, o 2003 metais Kinija į kosmosą pasiuntė pirmąjį žmogų. 2008 metais šalies astronautas išėjo į atvirą kosmosą, o praėjusiais metais įvykdytas nepilotuojamas modulio ir raketos susijungimas.

2007 metais Kinija paleido zondą „Chang`e 1“, o 2010 metais – „Chang`e 2“. Abu jie pavadinti kinų Mėnulio deivės vardu.

„Xinhua“ cituota Mokslo, technologijų ir pramonės nacionalinei gynybai administracija teigė, kad projektas sklandžiai juda į priekį.

„Manau, kad tai atitinka Kinijos galimybes ir biudžetą“, – teigė nepriklausomas kosmoso analitikas Chen Lan. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...