captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tai visgi kuris lietuviškas palydovas yra pirmasis?

Antradienį DELFI publikavo rašinį, skelbusį, jog lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ orbitą skries pirmas, nors iš konteinerio, pasieksiančio Tarptautinę kosminę stotį, jis išskries paskutinis.
Pavloff Entertainment nuotr.
Pavloff Entertainment nuotr.

Antradienį DELFI publikavo rašinį, skelbusį, jog lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ orbitą skries pirmas, nors iš konteinerio, pasieksiančio Tarptautinę kosminę stotį, jis išskries paskutinis.

Reaguojant į šį straipsnį, kito lietuviško palydovo „LitSat-1“, taip pat besivaržančio dėl teisės vadintis „pirmuoju“, kūrėjai – Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) – paskelbė kreipimąsi, kuriuo paragino „LituanicaSAT-1“ kūrėjus neskleisti tikrovės neatitinkančio turinio.

LKA savo laiške išreiškė nepasitenkinimą šiomis citatomis: „Nanoracks“ specialistai „LituanicaSAT-1“ palydovą paskyrė šių penkių palydovų grupės flagmanu. (misijos technikos vadovo Lauryno Mačiulio citata);

„LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas į šios citatos kritiką atsakė: „Kai palydovai orbitoje paleidžiami tokiu būdu, mūsiškis skris pirmasis. Kadangi jis skrenda pirmasis, tai jį galima vaizdžiai pavadinti flagmanu – tiesiog džiaugiamės, kad taip susiklostė situacija ir „Nanoracks“ priėmė tokį sprendimą, nes žiūrint iš techninės pusės taip mums yra palankiau – užmezgant radijo ryšį sumažėja interferencijų su kitais palydovais tikimybė jiems kylant virš horizonto“.

Nanoracks“ ir NASA sprendimą „LituanicaSAT-1“ leisti pirmajam atlikti istorinę misiją priėmė įvertinusi palydovo svarbą Lietuvai ir inovacijas, kurios bus išbandomos šiame palydove. (Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto prodekano Lino Bukausko žodžiai).

„Vėlgi, tai vaizdus komentaras. Taip techninis sprendimas buvo priimtas „Nanoracks“, nes jie palydovus dėjo į konteinerį ir sudėjo tokia tvarka, kuri leidžia mums taip pat būti pirmais. T. y. pirmais skrieti orbitoje“, – į kritiką atsakė V. Buzas.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padėkojo Lietuvos kosmoso asociacijai už atvirą laišką Lietuvos kosmoso industrijai ir pakvietė jos atstovus atvirai diskusijai apie dviejų lietuviškų palydovų kokybinius ypatumus ir svarbą Lietuvai.

Primename, kad palydovai į konteinerį buvo sudėti kompanijos „NanoRacks LLC“ sprendimu ir pagal jų specialistų nustatytus kriterijus. Iš Tarptautinės kosminės stoties šie 5 palydovai bus „iššaunami“ atgal TKS judėjimo krypčiai, 45° kampu žemyn, o „LituanicaSAT-1“ yra sumontuotas pirmasis TKS judėjimo kryptymi.

„Skirtumas tarp palydovų patekimo į orbitą yra minimalus – nuo 0,2 iki 0,02 sekundės. Akivaizdu tai, kad į konteinerį buvome integruoti pirmieji, paskutiniai iš konteinerio pateksime į atvirą kosmosą ir iš šių penkių palydovų orbita skriesime pirmieji“, – teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.

V. Buzas teigia, kad palydovai bus paleisti iš konteinerio TKS analogiškai šiam pavyzdžiui: penki automobiliai vienas po kito, atbuline eiga, išrieda iš juos vežančio sunkvežimio priekabos ir toliau patys važiuoja paskui sunkvežimį iš paskos. Tokiu atveju pirmasis keliu lieka važiuoti tas, kuris į sunkvežimį buvo pakrautas pirmutinis.

Pasak jo, skirtumas tarp palydovų jų paleidimo akimirką yra itin mažas ir svarbiausia susikoncentruoti į tai, ką šie palydovai sugebės kosmose atlikti ir iš kurio palydovo radijo mėgėjai ir kosmoso bendruomenė priims pirmąjį radijo signalą ir pirmuosius lietuviškus žodžius, pirmąją nuotrauką iš kosmoso.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjai pabrėžia, kad šių metų lapkričio 12 dienos pranešime žiniasklaidai yra išdėstyta projekto kūrėjų nuomonė, tačiau nėra pateikta nei oficiali, nei neoficiali JAV kompanijos „NanoRacks LLC“ ir pačios NASA pozicija.

„Svarbiausias mūsų tikslas – kad „LituanicaSAT-1“ palydovas veiktų kosmose, su juo būtų užmegztas ryšys. Šį palydovą su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir radijo mėgėjų bendruomenės pradėjome konstruoti pirmieji Lietuvoje“, – teigia V. Buzas. Pasak jo, toje komandoje buvo ir dabartinių „LitSat-1“ komandos narių, tačiau dėl Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto sprendimų praėjusį pavasarį buvo suburta atskira komanda, sukūrusi antrą palydovą „LitSat-1“.

Varžybose dėl pirmumo aiškaus laimėtojo nėra ir nereikia

DELFI primena, kad palydovo „LituanicaSAT-1“ idėja gimė V. Buzui ir L. Mačiuliui 2012 metų vasarą besistažuojant NASA – į šią stažuotę jaunieji entuziastai pateko po pažinties su NASA Ames tyrimų centro vadovu Pete'u Wordenu – su juo susipažinta LKA organizuotoje konferencijoje.

Grįžę į Lietuvą, jaunuoliai po VU stogu pradėjo kurti „LituanicaSAT-1“, prie projekto 2013 m. vasarį prisijungė KTU, o DELFI apie jų darbą straipsnį publikavo 2013 m. kovo 30 d.

Vėliau tarp „LituanicaSAT-1“ komandos ir KTU bei LKA atsirado trintis, LKA birželio 4 dieną išplatino pirmą pranešimą apie palydovo „LitSat-1“ kūrimą su Kauno technologijos universitetu ir Kosmoso mokslo ir technologijų institutu. Ir, nepaisant fakto, jog abu palydovai į Tarptautinę kosminę stotį bus keliami ta pačia raketa, o į atvirą erdvę bus paleisti vos sekundės dalies skirtumu, tarp abiejų komandų prasidėjo varžymasis dėl „pirmojo“ lietuviško palydovo titulo.

Nors vienoje ar kitoje srityje į priekį išsiveržia kažkuris iš šių palydovų – vienas buvo pirmiau pradėtas kurti, kitas pirmiau pradėjo reklamuotis per televiziją, vieno kūrėjai pieno iš R. Bransono istorijoje nuskambėjusios karvės gavo, o kiti – ne, vienas bus pirmiau išstumtas iš TKS, o kitas pirmesnis skries orbita – į bendrą klausimą „Kas pirmas“ galima atsakyti senosios animacijos herojaus katino Leopoldo balsu – „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Bet kuris iš šių palydovų yra „vienas iš dviejų pirmųjų“, o Lietuva jais abiem turėtų didžiuotis vienodai.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...