captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką gauname iš kosmoso: nuo sauskelnių iki Mėnulio energijos

Lietuvai rengiantis paleisti pirmuosius šalies palydovus, atsakymas į klausimą, ar kosmoso pažinimas reikalingas, tampa vis aktualesnis. „Galima daug diskutuoti. Bet kam tada valyti gatves, jeigu galima pasiraitoti drabužius aukščiau ir bristi per purvą?“, – skeptikus ramina vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Lietuvai rengiantis paleisti pirmuosius šalies palydovus, atsakymas į klausimą, ar kosmoso pažinimas reikalingas, tampa vis aktualesnis. „Galima daug diskutuoti. Bet kam tada valyti gatves, jeigu galima pasiraitoti drabužius aukščiau ir bristi per purvą?“, – skeptikus ramina vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus.

Jam antrina ir matematikas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis. Anot jo, kosmoso tyrimai ir technologijų plėtra beprasmė atrodo tik negalvojantiems apie ateities kartų gerovę.

„Jeigu šiandien ramiai ir šiltai sėdite fotelyje ir apie ateitį negalvojate, kosmoso tyrimai tikrai gali pasirodyti nereikalingi“, – įsitikinės S. Lapienis.

Neturėtume nei interneto, nei sauskelnių?

Galbūt daugelis to ir nepastebi, tačiau kosminių tyrimų eigoje sukurtus produktus naudojame kiekvieną dieną. S. Lapienis tikina, kad net mažiausių valstybių gyventojai neišsiverstų be jų teikiamų patogumų.

„Juk net anūkai, atvažiavę pas senelius į kaimo glūdumą, naudojasi išmaniaisiais telefonais. Gali seneliams parodyti, ar orų prognozė, pavyzdžiui, bus palanki šienapjūtei, sodinimui ir pan.“, – pasakoja tyrėjas.

S. Lapienis sako, kad anksčiau ir Saulė nelabai kam rūpėjo. Tik visai neseniai žmonės sužinojo apie joje siaučiančias audras ir jų poveikį technikai bei žmonių sveikatai. Jeigu iš šią žvaigždę stebinčių astronomų negausime informacijos apie audrų galią, greitį, išmetamos plazmos kiekį ir kryptį – galime patirti daug nuostolių.

Nors Lietuva kol kas neturi savo palydovų, jų teikiamais privalumais lietuviai naudojasi kiekvieną dieną. Anot S. Lapienio, be palydovuose nustatomo labai tikslaus laiko nebebūtų nei mobiliojo ryšio, nei šiuolaikinės bankininkystės, nei laivybos, nei išvystytos traukinių infrastruktūros ar aviacijos.

„Tikrai visi naudojasi mobiliuoju telefono ryšiu. Ryšio paketams arba informacinėms (balso, SMS, el. pašto ir t.t.) koduotoms sekoms perdavinėti ir sujungti į vartotojui suprantamą informaciją būtinas labai tikslus laikas. Jis nustatomas paslaugos tiekėjų bokšteliuose, kurių apstu visoje Lietuvoje. Tie bokšteliai tikslų laiką gauna iš kosminių palydovų. [...] Paprastam vartotojui dabar turėtų būti suprantamiau: kas nors „išjungia“ viena mygtuką kažkuriame palydove ir mobilaus ryšio nebeturime“, – paaiškina S. Lapienis ir priduria, kad tikslus laikas reikalingas ir keičiantis informacija tarp bankinių subjektų bei naudojant geografinio pozicionavimo sistemą (GPS).

Medicinoje kosmoso technologijos taip pat svarbios. Jų dėka turime kompiuterinio tomografo aparatą. Net ir sauskelnės, kurias naudoja turbūt kiekviena vaikus auginanti šeima, buvo kurtos astronautams. Meteorologija taip pat neįmanoma be kosminių technologijų naudojimo.

„Šiuolaikiniai akiniai nuo saulės atsirado tik todėl, kad iš pradžių buvo kurtos technologijos apsaugoti Visatą tyrusių kosmoso teleskopų objektyvus“, – tęsia S. Lapienis.

J. V. Vaitkus nuramina ir tuos, kurie įsitikinę, kad kosminių technologijų vystymas, nuolatiniai raketų paleidimai kenkia Žemės atmosferai.

„Visos invazijos ir technologijos kažkiek teršia gamtą, nors dabartiniai aplinkosaugos dokumentai reikalauja šį poveikį kiek įmanoma mažinti. Tačiau jeigu tų technologijų poveikį aplinkai palygintume su vieno ugnikalnio išsiveržimu, pastarojo įvykio poveikis būtų kur kas stipresnis nei visų kosminių technologijų kartu sudėjus“, – sako profesorius.

Kada lietuviai baigs veltėdžiauti?

„LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ į kosmosą pakils gruodžio 15 dieną. Pirmieji mažieji Lietuvos palydovai skirti paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms: jie, išleisti iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) pirmą kartą pasisveikins ir galbūt net pasikalbės būdami kosmose. Negana to, palydovai pateks į istoriją, nes bus leidžiami kartu su JAV atliekamu didžiulio masto mažų ir pigių palydovų eksperimentu, kuris netolimoje ateityje gali perrašyti kosmoso technologijų raidą.

J. V. Vaitkaus žodžiais, šios istorinės misijos vertė labiau ne praktinė ar mokslinė, o mobilizacinė. Jos tikslas – skatinti šios srities entuziastus ir technologijų plėtrą.

„Dalyvavimas kosminėse programose prisideda prie kitų, pavadinkime, pašalinių produktų, pritaikomų kitose srityse, plėtros. Antai misijoms kuriamos naujos informacinės technologijos, įmantri elektronika, kuri tarnauja tiek kosminei technikai, tiek gali būti pritaikoma praktiniame žmonių gyvenime“, – aiškino J. V. Vaitkus.

S. Lapienis laikosi kiek kitokios nuomonės. Pagal jį, palydovų misija yra ne tik reikšmingas žingsnis į priekį, bet ir lietuvio-veltėdžio etiketės nusikratymas.

„Bėda ta, kad lietuviai labai vėlai ėmė gauti paslaugas, kuriomis jau seniai naudojasi civilizuotų valstybių atstovai. [...] Visa tai, ką mes naudojame kiekvieną dieną, tai ką aš išvardinau anksčiau, iš dalies buvo kuriama ir europiečių lėšomis. Jeigu jau priklausome tai šeimai, kurioje kuriamos kosmoso paslaugos, gal kažkada būtų laikas prie to prisidėti“, – svarstė S. Lapienis.

Jo nuomone, šios sėkmės faktas prisidės ir prie teigiamų pokyčių jaunų žmonių bendruomenėje: padaugės norinčiųjų studijuoti techninius mokslus. Anot jo, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei jų kuriamos programos to nesugebėtų taip efektyviai pasiekti.

„Tik užkrečiantys pavyzdžiai, sėkmės istorijos turi didžiausią įtaką jaunam žmogui“, – LRT.lt sakė S. Lapienis.

Tyrėjas įsitikinęs, kad laikui bėgant didėjanti techninių mokslų paklausa prisidės ir prie Lietuvos ekonomikos augimo.

„Atsiras terpė išradimams, galimybė save realizuoti, bus sudaromi kontraktai, vykdomi užsakymai. Įstojimas į ESA (European space agency) būtinas, nes kartu įstotume ir į vadinamąjį kosmoso klubą. Tai parodytų, kad šalis sugeba formuoti komandas, kurios gali dalyvauti ir tarptautinėse programose, gauti lėšų specialiems įrengimams pagaminti. [...] Paklauskite bet kurio Lietuvos verslininko, ar jis nesidžiaugtų, jeigu investavęs vieną eurą gautų septynis. Žinoma, jis apsidžiaugtų – 700 proc. pelnas! Tačiau norint tai padaryti, reikia priklausyti EKA“, – tikina matematikas.

S. Lapienis viliasi, kad pirmieji palydovai taip pat taps ir paskata Lietuvai išnaudoti jai prieš septynerius metus skirtą vietą geostacionarioje orbitoje. Ten galėtų būti pakeltas modernus Lietuvos palydovas, tiekiantis spartų interneto ryšį ir itin aukštos raiškos televiziją. Taip, jo manymu, „atsidurtume moderniųjų visuomenių priešakyje“.

Tačiau, nepaisant naudos, J. V. Vaitkaus nuomone, Lietuva turi siekti įsijungti į tarptautines kosmoso programas, o ne inicijuoti savas misijas.

„Žinoma, Lietuvai inicijuoti brangių misijų nėra prasmės. Lietuva didelėse misijose turėtų prisidėti „pilkąja medžiaga“ ir entuziazmu.[...] Šaliai svarbu turėti aiškią strategiją – žinoti, kokių rezultatų ir kaip siekiame. [...] Lietuvoje yra mokslininkų, kurie ją turi. O daugelis tiesiog nesuvokia sąvokos „strateginis planavimas“, – tikina mokslininkas.

Į Mėnulį – „parsigabenti“ energijos

Nedidelis NASA robotas „Curiosity“ nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Marso planetoje ieško gyvybės ženklų. Marsas – arčiausiai Žemės esanti Saulės sistemos planeta, kurioje, manoma, kadaise tyvuliavo vanduo ir egzistavo gyvybė. Nenuostabu, kad mokslininkai ryžosi ištirti būtent ją. Tačiau kyla klausimas, kam investuoti milijardines sumas į dabar jau negyvą planetą.

Pasak LRT.lt kalbintų mokslininkų, žinios apie Raudonąją planetą ne tik padeda kartu pažinti ir mūsiškę, bet Marsas gali būti vieta, į kurią ateityje gali tekti persikelti žmonijai.

„Jei jums rūpi ateinančių kartų likimas labai tolimoje ateityje, kuomet Žemėje galimai vyks pražūtingi pokyčiai, Marsas gali būti vienintelė planeta, kurioje būtų galima gyventi. Taigi dabar turime išmokti iki ten nuskristi, pažinti jį iš anksto. Tam, kad atėjus laikui galėtumėme ten nugabenti žmones arba jų DNR“, – pasakoja S. Lapienis.

J. V. Vaitkaus įsitikinimu, „Curiosity“ misija, be visa ko, praskaidrina žmonių kasdienybę ir skatina diskusijas.

„Jiems patinka žiniasklaidoje perskaityti įdomias žinutes apie „Curiosity“ atradimus. Prasideda diskusijos apie žmonių kelionę „civilizuoti“ Marsą [...] Antra vertus, žinios apie Marsą išplečia mūsų žinias apie planetas ir kartu gilina supratimą apie mūsų pačių planetą – Žemę“, – teigė mokslininkas.

Tiesa, alternatyvių energijos išteklių Marse, panašu, nerasime. O jeigu ir rastumėme, anot mokslininkų, daugiau energijos būtų išeikvojama nei gaunama.

„Manau, kad apie tai jokių realių minčių nėra, nes tam reikia sukurti infrastruktūrą, kas, ko gero, kainuotų daugiau, negu būtų galima gauti. Be to, vargu ar to reikia“, – aiškino J. V. Vaitkus.

Tačiau mokslinės fantastikos filmo „The Moon“ („Mėnulis“) scenarijus gali iš dalies virsti realybe: mokslininkai jau kuria robotus ir kosmoso laivus, kurie iš Žemės palydovo „gabentų“ energiją.

„Mėnulyje rasti dideli helio-3 izotopo kiekiai ateityje gali užtikrinti Žemės energijos išteklių poreikių patenkinimą. Žemės palydove energijos resursų tikrai užtenka. Amerikiečiai šiuo metu kuria transportinį kosmoso laivą, kuriuo žaliavą, skirtą energijai gaminti, būtų galima parsigabenti į Žemę. To paties jau siekia Kinija, Indija, Rusija ir ESA“, – tikino S. Lapienis.

Asteroidų stebėjimas taip pat padės ne tik apsisaugoti nuo jų susidūrimo su Žeme, bet šie dangaus kūnai gali tapti ir energijos žaliavų resursais. S. Lapienis pasakoja, kad japonų projektas „Hayabusa“ bando išmokti nutūpti ant asteroidų, kurių būriuose gali būti Žemei reikalingų medžiagų.

„Artėja laikas, kai mums ims trūkti kai kurių reikalingų medžiagų. Juk ir dabar 80 proc. ypač retų metalų, naudojamų skaičiavimo technikoje, mobiliųjų telefonų pramonėje ir t.t., rinkos priklauso Kinijai ir Rusijai“, – įspėjo S. Lapienis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close